Kiek dar mūsų didvyrių palaidota nežinia kur?

Kiek dar mūsų didvyrių palaidota nežinia kur?


Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologų Gedimino kalno aikštelėje atrasta vieno iš 1863 metų sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko laidojimo vieta tikriausiai džiugina istorikus, tačiau žymiai daugiau klausimų kelia visuomenei. Kas ir kaip nustatys, kokie kiti asmenys palaidoti duobėse su kalkėmis?


Minėtas sukilimas – tik akimirka, nors ir ryški mūsų tautos ir valstybės istorijoje, kur dar tiek daug tamsių dėmių. Juo labiau – nežinomų kapų ar tiesiog laidojimo vietų. Teturime vienintelį savo valdovą, kurį vadiname Didžiuoju, – Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą, tačiau kur ilsisi jo palaikai, nežinia iki šiol. Kaip ir nežinome, kur buvo sudeginti ankstesni mūsų valdovai pagonys.


Ir vėlesni amžiai – ne mažiau tamsūs: mauzoliejai, kriptos, koplyčios daugumos mūsų žymiausių feodalų užkariautojų buvo sulyginti su žeme. Kas išliko – tik dėl laimingo atsitiktinumo (Radvilų giminės palaikai Kėdainiuose ar Chodkevičių – Kretingoje).


Vis dėlto niekas negali prilygti XX amžiui: kas suskaičiuos, kiek mūsų pabėgėlių krito nuo bado ar kulkų revoliucijos chaoso apimtoje Rusijoje? O karo, pokario metai? Dešimtys tūkstančių išvežtų, dešimtys tūkstančių kritusių ar nukankintų tėvynėje tautiečių. Kiek jų palaikų iki šiol nepagerbta kapais? Tikriausiai labai nemažai. Jau net nekalbame apie pokario pasipriešinimo vadus Adolfą Ramanauską-Vanagą ir Joną Žemaitį-Vytautą.
Tad kieno – kunigaikščio ar eilinio pasipriešinimo dalyvio – palaikai bus atrasti po Z. Sierakausko?


Arūnas MARCINKEVIČIUS


Mūsų diduomenės kapų išliko vienetai


Rimvydas PETRAUSKAS, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas:


– Nežinome nė vienos Lietuvos valdovo laidojimo vietos iki pat Lietuvos krikšto XIV a. pabaigoje. Galima tik spėti, kad bent jau nuo didžiojo kunigaikščio Gedimino laikų valdovai buvo laidojami Vilniuje. XVI a. Lietuvos metraštyje surašyta legendinė Šventaragio istorija galbūt atspindi realią pagonių valdovų kremacijos ir laidojimo vietą netoli dabartinės Vilniaus katedros.

REKLAMA


Po Lietuvos krikšto pirmieji šalies valdovai buvo laidojami Vilniaus katedroje. XV–XVI a. ji tapo tikru Lietuvos valdančiojo elito nekropoliu. Čia buvo palaidoti Vytautas ir jo žmona Ona, Žygimantas Kęstutaitis, Švitrigaila, šventuoju paskelbtas Kazimieras. Deja, šiuo metu jų kūnų buvimo vietos nėra žinomos. Antai Vytauto kūnas buvo paslėptas XVII a. viduryje prieš Maskvos kariuomenės okupaciją ir paskui neberastas.


Vienintelis Lietuvos valdovas iš Jogailaičių giminės, palaidotas Vilniuje, buvo Aleksandras. XX a. 4 dešimtmetyje vykdytų tyrimų metu katedroje buvo rasti jo, taip pat Žygimanto Augusto žmonų Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės palaikai. O iš katedroje palaidotų vyskupų ir didikų šiuo metu išlikę tik Vilniaus vaivados Alberto Goštauto ir Vilniaus vyskupo Povilo Alšėniškio antkapiai. Didžiausia pastarojo meto archeologinė sėkmė – Radvilų (tarp jų – Mikalojaus Radvilos Juodojo ir Mikalojaus Radvilos Rudojo) laidojimo vietos radimas Dubingiuose.


Kur Vytauto palaikai – nežinia iki šiol


Vytautas URBANAVIČIUS, istorikas, archeologas:


– Vytautas Didysis mirė 1430 m. spalio 27 d. ir buvo palaidotas Vilniaus arkikatedroje, giminės rūsyje, pirmosios žmonos Onos kape. XV a. viduryje, valdant didžiajam kunigaikščiui Kazimierui Jogailaičiui, katedra buvo išplėsta ir rekonstruota. Senoji buvo nugriauta kartu su giminės rūsiu. Rūsio vietoje buvo įrengta nauja kapavietė ir joje palaidoti trys asmenys: pats Vytautas, kunigaikštienė Ona ir Trakuose nužudytas Vytauto brolis Žygimantas.

REKLAMA


1529 m., lankydamasi Vilniuje karalienė Bona Sforca, papriekaištavo to meto vyskupui dėl netinkamai laikomo Vytauto Didžiojo kapo. Grįžusi į Krokuvą, didžiojo kunigaikščio palaikams užsakė akmeninį sarkofagą. Po 1530-ųjų katedros gaisro sarkofagas kartu su Vytauto Didžiojo palaikais buvo perkeltas į šiaurės rytinę katedros dalį, netoli didžiojo altoriaus. XVII a. viduryje, artėjant Maskvos kariuomenei, katedroje palaidotų valdovų palaikai buvo paslėpti. Po 1931 m. potvynio remontuojant katedrą buvo atrasta iki tol nežinota kripta, kurioje buvo karaliaus Aleksandro ir dviejų karaliaus Žygimanto Augusto žmonų – Elžbietos ir Barboros – palaikai. Vėlesnių tyrimų metu nustatyta, kad būta vietos ir ketvirtajam karstui.
XX a. pabaigoje, vėl remontuojant katedrą, buvo aptikta dar viena kripta, sumūryta praeito amžiaus plytomis. O joje – pagyvenusio vyriškio palaikai be insignijų. Spėta, kad tai Vytauto Didžiojo kapas, įrengtas po 1931-ųjų katedros remonto. Tačiau papildomai tiriant palaikus nustatyta, kad čia palaidotas asmuo gyveno visu šimtmečiu vėliau nei Vytautas Didysis. Atsakymą, kas ir kada šioje kriptoje sukeitė palaikus, tikimasi rasti tolesnių tyrimų metu. Tad Vytauto palaikus tebeslepia Vilniaus katedros požemiai.


Atminimas buvo sulygintas su žeme


Edita JANKAUSKIENĖ, Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento darbuotoja:


– Iki šiol nežinia, kur palaidoti partizanų judėjimo organizatoriai ir vadai Juozas Vitkus-Kazimieraitis, Aleksandras Milaševičius-Radvila, Konstantas Baliukevičius-Rainys, Dominykas Jėčys-Ąžuolis, Antanas Slučka-Šarūnas, apygardų vadai ir pavaduotojai Viktoras Vitkauskas-Karijotas, Antanas Baltūsis-Žvejys, Vaclovas Voveris-Žaibas, Mykolas Šemežys-Putinas, Danielius Vaitelis-Briedis bei nemažai kitų pareigūnų ir eilinių partizanų. Nėra žinomos užkasimo vietos ir daugumos Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarų: Aleksandro Grybino-Fausto, Leonardo Grigonio-Užpalio, Juozo Šibailos-Merainio, Vytauto Gužo-Kardo. Nežinia, kur užkastas Juozas Lukša-Daumantas, taip pat paskutiniai žuvę Lietuvos partizanai Antanas Kraujelis-Siaubūnas ir Kostas Liuberskis-Žvainys.


Žodžiu, kas penkto partizano laidojimo vieta nežinoma. Juo labiau kad, nuslopinus partizanų judėjimą, jų užkasimo vietos buvo kruopščiai sutvarkytos: šuliniai užversti žemėmis, dar pripilti kalkių, pelkėtos vietovės – melioruotos, o žvyro karjerai – eksploatuoti dešimtmečius. Spėjama, kad Jono Žemaičio-Vytauto palaikai gali ilsėtis bendrose duobėse Donskojės (Maskvoje) kapinių teritorijoje. Buvusio mūsų darbuotojo istoriko Dariaus Indrišionio duomenimis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas galbūt palaidotas Vilniuje, Antakalnyje esančių Našlaičių kapinių teritorijoje.



Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris