Kas laukia mūsų sveikatos apsaugos?

Kas laukia mūsų sveikatos apsaugos?


Neseniai vienas Seimo narys medikas, turintis ilgametės profesinės patirties, atvirai pareiškė: iki šios parlamento kadencijos pabaigos mūsų sveikatos apsaugos sistema gali bankrutuoti. Matyt, iš valdžios viršūnių geriau matyti.


Nes kuo gi užsiima dabar šalį valdanti parlamentinė dauguma ir sveikatos apsaugos ministras? Iš pradžių parlamentarai suerzino visuomenę, gilindamiesi į pagalbinio apvaisinimo peripetijas. Sveikatos apsaugos ministras ką tik pralinksmino šalį paskelbęs, kad, girdi, kas antras Lietuvos vyras yra alkoholikas.


Tačiau kur sisteminis ir paties ministro, ir ministerijos požiūris į metų metus neišsprendžiamas medicinos problemas? Kas laukia rajonų ligoninių? Jos ir toliau bus „optimizuojamos“ ar užsidarys savaime dėl medikų stygiaus? Ar tūkstančiams pacientų visoje šalyje bus geriau, kai svarbiausios operacijos bus atliekamos tik dviejose ar trijose didžiosiose ligoninėse? Kada pagaliau ir Lietuvoje ims funkcionuoti draudžiamoji medicina, kokia veikia iš esmės visoje Europoje?


Ar politikai ir toliau mulkins tautą: girdi, medicinos paslaugos mūsų šalyje yra nemokamos ir visiems prieinamos. Teoriškai – taip, tačiau praktiškai pacientai už daug ką turi primokėti. Pusiau neoficialiai ar „vokeliais“.


Žodžiu, kiek dar turės praeiti Seimo kadencijų, kad pagaliau ši sritis imtų kardinaliai keistis? Ar užteks šios kadencijos?

REKLAMA


Sveikatos apsaugos sistema nebankrutuos, bet…


Liutauras LABANAUSKAS, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas:


– Mūsų sveikatos apsaugos sistema nebankrutuos, kaip nebankrutavo, pavyzdžiui, teritorinės ligonių kasos, kai „Sodrai“ buvo labai blogai. Mūsų valstybinė medicina bankrutuoti negali štai dėl šios priežasties: gydymo paslaugų įkainiai (tai, kad jie mūsų netenkina, – kita kalba) skirstomi į du pinigų srautus. Dalis tenka gydymo įstaigų infrastruktūrai išlaikyti, dalis – medikų algoms mokėti. Tad kritiniu atveju valstybinė medicina išliktų, nes pinigų būtų imama iš medikų darbo užmokesčio fondo, tiesa, taip mažėtų mūsų ir taip jau nedideli atlyginimai. Tai, aišku, tik dar labiau supriešintų medikų visuomenę ir Sveikatos apsaugos ministeriją.


Juo labiau kad neseniai finansų ministras pareiškė, kad kitąmet lėšų papildomai gaus tik dvi ministerijos. Sveikatos apsaugos ministerijos tarp jų nėra. Kaip elgsis Lietuvos medikai? Be abejo, netylės ir nesėdės sudėję rankų. Juk yra užkrečiančių pavyzdžių – kaip tik šiuo metu streikuoja Latvijos šeimos gydytojai.

Reikia draudžiamosios medicinos


Daiva MAKARAVIČIENĖ, šeimos gydytoja:


– Jei artimiausiais metais nebus padidintas sveikatos apsaugos sistemos finansavimas, taip, ji tikrai žlugs. Jau dabar daugumoje rajonų gydymo įstaigų – ir ligoninių, ir poliklinikų – trūksta gydytojų, nes seni medikai išeina į pensiją, o tik baigę mokslus važiuoja tiesutėliai į Vakarus. Mat medikų atlyginimai Vakarų Europoje yra dešimt kartų didesni nei Lietuvoje. Sveikatos apsaugos ministerija dabar kovoja tik su alkoholiu ir daugiau nieko nemato.

REKLAMA


Tad kol medicinai nebus skiriama daugiau pinigų, nieko geriau nebus. Reikia pagaliau sukurti normalią medicinos paslaugų draudimo sistemą ir atvirai pasakyti visuomenei: dalį pinigų moka valstybė, dalį primoka pacientai. Taip jau seniai yra daugumoje Europos šalių. Tada ir kyšiai šioje srityje savaime išnyks. Valstybė turi sumokėti gydytojams už triūsą tiek, kad jiems nereikėtų galvoti apie kyšius. Juk mūsų medikai yra verti didelių atlyginimų dėl savo sunkaus ir sekinamo darbo. Lietuvos universitetai labai gerai parengia gydytojus, tik gaila, kad jie priversti emigruoti, nes iš lietuviškų algų tiesiog neišgyvena. Europoje mūsų medikai itin vertinami. Ir ne tik Europoje, bet ir už Atlanto.


Mūsų medicina – patikima


Juozas OLEKAS, Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras, chirurgas:


– Lietuvos medicina yra stipri dėl šioje srityje dirbančių žmonių – gydytojų ir slaugytojų. Jų didelį profesionalumą patvirtina ir dėl medicinos paslaugų į Lietuvą sugrįžtantys migrantai: paslaugų kokybė Lietuvos gydymo įstaigose – vakarietiška, o jų kainos – kelis kartus mažesnės. Be to, mūsų medikai nenutrūkstamai viliojami dirbti ir Vakarų Europoje, ir anapus Atlanto.


Vis dėlto mūsų medikų profesionalumas turi būti vertinamas ir remiamas, atitinkamai finansuojant jų nelengvą darbą. Turbūt negalima ginčytis su tais, kurie sako, kad mūsų medikų atlyginimai yra vis dar per maži, tačiau negalime ir nepastebėti, kad jie kasmet auga. Pavyzdžiui, 2010 m. valstybė skyrė 215,7 euro už kiekvieną apdraustą gyventoją, šiemet – jau 283,3 euro. Dera priminti, kad medicinos įstaigų teikiamų paslaugų įkainiai 2010-aisiais, valdant konservatoriams, buvo sumažinti 20 proc. Dabar jie atkurti.



Mūsų medicinos paslaugų kokybė tikrai neprastėja ir mūsų visų pastangomis tik gerės. O kaip medikas norėčiau pasakyti, kad sveikata priklauso ne tik nuo medicinos – gero gydytojo ar veiksmingos tabletės. Kiekvienas žmogus ne tik gali, bet ir turi pirmiausia pats rūpintis savo sveikata.


Sveikatos apsaugos ateitis – liūdna

Antanas MATULAS, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys:


– Mūsų sveikatos apsaugos sistemai lėšų skiriama beveik dukart mažiau už Europos Sąjungos vidurkį. Tačiau, užuot kūrus draudžiamąją mediciną, einama kitu keliu: bandoma taupyti lėšas kuriant dviejų ar trijų didžiųjų ligoninių sistemą. Pavyzdžiui, dabar Kauno klinikose dirba 1 200 gydytojų ir 1 000 gydytojų rezidentų. Kiek jų dirba paprastoje rajono ligoninėje, galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais. Todėl jauni medikai, nepatekę į išskirtines gydymo įstaigas, ir toliau masiškai emigruoja bei emigruos. Po kelerių metų, kai pavargs darbuotis garbaus amžiaus medikai, tiesiog nebus kam juos pakeisti.


Konsultacijos metu mūsų medikas pacientui jau gali skirti 15–20 min., bet didžiąją dalį to laiko suryja dokumentų pildymas. Be to, gydytojai iš esmės negali pritaikyti savo žinių ir patirties, nes verčiami rekomenduoti ir skirti ne tuos vaistus, kurie, jų manymu, veiks geriausiai, o pigiausius. Ypač keistai valdoma dabartinė Sveikatos apsaugos ministerija: tariamasi, konsultuojamasi ne su patyrusiais ministerijos departamentų ar skyrių vadovais, o su iki tol nieko bendra su sveikatos apsaugos sistema neturėjusiais patarėjais.