Ar mažažemiai bus išvaryti iš savo ūkių?

Ar mažažemiai bus išvaryti iš savo ūkių?


Kaip greitėja visuomeniniai procesai – štai XVII–XVIII a. Anglijoje kuriantis šiuolaikinės pramonės pagrindams mažažemių valstiečių išvarymas iš jų valdomų ūkelių truko apie šimtą metų. Mat kylančiai verpimo ir audimo pramonei reikėjo vis daugiau vilnos, todėl šioje saloje, kaip apibūdino vienas to meto aštrialiežuvis, „avys suėdė žmones“.


Dabar šie procesai vyksta kur kas greičiau. Juk nuo Nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų vadinamųjų trihektarininkų liko kelis kartus mažiau. Dėl įvairiausių priežasčių. Dabar, regis, paskutinius mažažemius nuo žemės nuvarys ne avys, o itin stambūs ūkininkai, atėję į Seimą tvarkyti savo reikalų. Ir su tuos nedidelius žemės sklypelius (kurie trukdo konsoliduoti, tai yra stambinti ir taip jau milžiniškus dirbamosios žemės masyvus) turinčiais ūkininkais bus susidorota panaikinus jiems iki šiol galiojančias gana nemažas įvairias mokestines lengvatas.


Šūkis lyg ir puikus: „Šalin lengvatas“, tačiau kokios bus pasekmės? Dauguma dirbamosios žemės priklausys saujai superūkininkų, o išvarytieji papildys emigrantų gretas?


Deja, iki šiol paeiliui valdžiusios partijos taip ir nesukūrė Lietuvos žemės ūkio strategijos: kas labiau plėtojama – augalininkystė ar gyvulininkystė? Kokiems ūkiams (smulkiesiems ir vidutiniams ar išimtinai daugiatūkstantininkams) bus teikiamos visos vietinės bei Europos Sąjungos privilegijos? Tad ar ne dėl to taip tuštėja mūsų kaimai?


Nauji mokesčiai išvarys mažažemius iš ūkių

Vytautas KAMBLEVIČIUS, Seimo narys:


– Neseniai „valstiečių“ finansų ministras Vilius Šapoka išdidžiai pareiškė: atėjo laikas naikinti lengvatas, taikomas žemės ūkio sektoriuje; siūloma atsisakyti lengvatinio 5 proc. pelno mokesčio tarifo taikymo apmokestinamajam pelnui. Dar „valstiečių“ profesionalai panoro ūkininkų pajamas apmokestinti bendra tvarka (taikant bendrą 15 proc. GPM tarifą ir mokesčio kreditus), didinti akcizą žemės ūkyje naudojamam dyzelinui (nuo 21 euro iki 56 eurų už 1 tūkst. litrų degalų), savarankiškai dirbantiems asmenims nustatyti vienodas socialinio draudimo įmokų ribas (ūkininkams jos kiltų nuo 7 vidutinių darbo užmokesčių iki 28).



Nors statistika skelbia: palyginti 2013–2014 metus su 2015–2016 metais, pajamos iš augalininkystės produkcijos sumažėjo 47 proc., o net 87 proc. ūkių verčiasi be pelno. Tai reiškia, kad tikrai ne aukso amžių išgyvenantiems ūkininkams pakėlus degalų akcizą, panaikinus lengvatinį pelno ir pajamų mokesčių tarifą būtų suduotas mirtinas smūgis ir ūkininkams tektų rinktis: užbaigti veiklą ir palikti kaimą arba prašytis į pašalpų gavėjų sąrašą ir išparduoti visą techniką patiems stambiausiems ūkininkams...


Ironiška, kad net Andriaus Kubiliaus laikais smulkieji ūkininkai nebuvo taip engiami, kaip dabar – „valstiečių“.


Bus blogiau ir stambiesiems ūkininkams


Jonas SVIDERSKIS, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius:


– Siekis panaikinti mokestines lengvatas žemdirbiams – akivaizdus prieštaravimas valstiečių žaliųjų programinėms nuostatoms. Tai net aiški už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą balsavusių rinkėjų (daugiausia žemdirbių) apgavystė. Pažadai –vieni, o veiksmai – visai priešingi. Be to, šios Vyriausybės programos įgyvendinimo plane buvo aiškiai numatyta: lengvatas (ir ne tik žemdirbiams) naikinti tik įvertinus, ar jos efektyvios, ar pasiekiami jomis keliami tikslai, ar jos racionalios, teisingos. O dabar ir be gilesnės analizės aišku, kad kol kas dar galiojančios lengvatos žemdirbiams yra per mažos; nes tarp kaimo gyventojų daugybė patiria skurdo rizikos ar socialinę atskirtį.


„Valstiečio“ Tomo Tomilino džiaugsmas, kad po šios mokesčių pertvarkos didžiausią poveikį pajus stambūs ūkininkai ir bendrovės, yra teisingas. Tačiau latifundininkai tuos pokyčius pajus blogąja prasme. Stambūs ūkininkai ir bendrovės yra pagrindiniai darbdaviai kaime, o negalėdami mokėti atlyginimų, (nes panaikinus minėtas lengvatas praras nemažai pajamų) privalės samdomus žmones atleisti ir nukreipti juos prie pašalpų langelio. Kad atėmė alaus „bambalį“, yra gerai, bet reikia duoti ir „šakes“. Tik darbas padės tūkstančiams mažažemių atsistoti ant kojų. O dabar bus priešingai: pavyzdžiui, akcizo dyzelinui padidinimas išvarys iš ūkio apie du, o didesniuose ūkiuose – ir daugiau žmonių.

Mažai uždirbantys jokių mokesčių nemokės

REKLAMA


Andriejus STANČIKAS, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas:


– Žemdirbių mokamų mokesčių eskalavimas prasidėjo nuo kai kurių Seimo narių, galbūt ir gyvos karvės neglosčiusių, kad ūkininkai visiškai nemoka mokesčių. Šis eskalavimas turėjo įtakos ir peržiūrint ūkininkų mokesčius Vyriausybėje.


Po konsultacijų dėl mokesčių su finansų, socialinės apsaugos ir darbo ministrais, premjeru sutarta: smulkiesiems ūkininkams, kurių metinės pajamos sudaro ne daugiau kaip 25 tūkst. eurų, jokių mokesčių mokėti nereikės, tarp jų ir „Sodros“. Šis mokestis lieka savanoriškas: jį mokėti ar nemokėti, pagal galimybes nusprendžia pats ūkininkas. Kitiems ūkininkams mokesčiai bus diferencijuoti pagal pelno dydį.


Kas trečias kaimietis – už skurdo ribos

Regina DAPŠYTĖ, Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė:


– Šiandieniniame kaime yra visko: naujų gamybinių pastatų ir žemės ūkio technikos, pavyzdingai išpuoselėtų sodybų, aktyvių ir darbščių žmonių. Tačiau kaimas tuštėja, nes jame trūksta labai daug ko: kvalifikuotų, tobulėti skatinančių darbo vietų, bent pusės tų paslaugų, kokias turi didmiesčių gyventojai.


Dauguma kaimo gyventojų – mažažemiai, kurie visaip stengiasi išgyventi, išlaikyti savo šeimas bei ūkelius. Ir niekas nemato, kad nemažoje dalyje tokių ūkių pagrindinė našta tenka moterims, kurios vienos išlaiko šeimas. Mat jų vyrai, neretai nematydami jokių perspektyvų, palinksta ir nuo ūkio išlaikymo sunkumų, ir nuo priklausomybių naštos. Nelepina tų mažų ūkelių niekas: nei Europos Sąjungos parama, nei mūsų pieno perdirbėjai, už supirktą produkciją mokantys gerokai mažesnes kainas. O juk tai dažniausiai – pagrindiniai pinigai nusipirkti duonos ar benzino. Tad planuojami mokesčių pakeitimai ir taip sunkiai išgyvenantiems žmonėms grasina bankrotu, o valstybei tai kainuos daugiau socialinių išmokų.



Kitos naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris
Apsaugos kodas:
Įjunkite apsaugos kodo paveiksliuką
Atnaujinti kodą