Kultūra ir vėl liks paskutinėje vietoje?

Kultūra ir vėl liks paskutinėje vietoje?


Kultūros įstaigų vadovai vėl geria valerijonų lašus: mat ši Vyriausybė kitais metais kultūros finansavimą planuoja sumažinti apie 18 mln. eurų. Tiesa, kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson iš anksto ramina: galutinis „nurėžtų“ milijonų skaičius nebus toks drastiškas.


Mažinti lėšas kultūrai būtų suprantama, jei ši sritis būtų buvusi pakankamai finansuojama. Deja, nė viena Vyriausybė nuo pat 1990 metų neskyrė kultūrai tiek, kiek žadėjo. Netgi bent pusės tiek, kiek reikia šiai svarbiai mūsų gyvenimo sričiai išlaikyti profesionalaus lygio.


Mat iki šiol vis buvo gerokai svarbesnių tikslų už kultūrą: stojimas į Europos Sąjungą (ES), į NATO, Bendrijos milijardų panaudojimas, stengiantis mūsų gyvenimo standartus kilstelėti iki vakarietiško lygio. Puiku: mes jau esame ES ir NATO, daugelio provincijos miestų gatvės išgrįstos ir išasfaltuotos, o jų gyventojai pagaliau sužinojo, kas tai yra centralizuotai tiekiamas vanduo ir taip pat šalinamos atliekos.


O kultūra? Kiek aikščių ar skverų papuošė nauji meno kūriniai? Gal atsigauna knygų leidyba? Ar televizijos ir radijos stotys jau lenktyniauja, statydamos vis naujus meno kūrinius, o ne „kepdamos“ muilo operas? Ar taip nesulauksime dar vienos formos emigracijos, šįkart – kultūrinės?


Kultūra – tai ir kompasas, ir vėjas, ir burės


Rūta LEITANAITĖ, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė:


– Ar tokie valdžios pareiškimai rodo, kad kentės finansavimas (dėl kurio nepakankamumo ir dabar vyksta įtempta konkurencinė kova) kultūrinėms programoms ir projektams? Lyg ir neturėtų taip nutikti, juk tai kita kišenė: Kultūros rėmimo fonde (KRF) esančios lėšos surenkamos iš mokesčių už tabaką, alkoholį ir lošimus. Tik ar neįvyks rokiruotė, kai perduodant Kultūros ministerijos kuruojamas ir finansuojamas programas Kultūros tarybai padidės ne KRF lėšų, o alkanų burnų skaičius?


Apskritai kol kas trūksta argumentuoto paaiškinimo, kodėl reikalingas toks skausmingas biudžeto karpymas? Ko „diržų susiveržimu“ bus siekiama? Tik pralaukti abstrakčiai artėjančią juodesnę dieną? Ar perskirstyti išteklius, įgyvendinti ilgalaikius, teigiamus rezultatus lemsiančius pokyčius?
Belieka tikėtis, kad netrukus paaiškėsiantis sprendimas bus apsvarstytas, paremtas argumentais ir toliaregiškas. Juk daugelio civilizacijų, šalių, miestų patirtis ne kartą įrodė: kultūra valstybei – ne balastas, ji reikalinga visuomenei kaip kompasas, burės ir vėjas.



Staigmena valstybės 100-mečio išvakarėse


Raimundas BALZA, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius, Lietuvos muziejų asociacijos vadovas:


– Šiandien muziejų turimų lėšų pakanka tik darbuotojų atlyginimams, o dauguma kitų veiklų finansuojamos vien iš projektinių lėšų. Tad galima prognozuoti, kad sumažinus kultūros finansavimą mažės mūsų atlyginimai (o jie ir taip palyginti nedideli), tektų mažinti darbuotojų. Dėl to neabejotinai kiltų nepasitenkinimas, suprastėtų kultūros įstaigų darbo kokybė, kūrybinis potencialas, rezultatai.


O muziejų organizuojamų renginių statistika atskleidžia, kad kultūra domisi vis daugiau žmonių. Vykstant visą šalį jungiantiems renginiams „Europos muziejų naktis“, „Lietuvos muziejų kelias“ muziejuose apsilanko gerokai per 100 tūkstančių žmonių. Tai rodo, kad muziejų turinys yra aktualus ir domina visuomenę, o ši darbo kryptis sukuria kokybiškų kultūrinių paslaugų pasiūlą. Suteikdami galimybę žmonėms šviestis, tobulinti turimas žinias, turiningai ir kūrybingai leisti laisvalaikį, laviname visuomenę ir darome įtaką kitų sričių plėtrai.


Kultūros sektoriuje nėra ką mažinti, o tai padarius vėliau gali būti sudėtinga grįžti prie dabartinio finansavimo. Ką jau kalbėti apie mūsų atlyginimų augimą.
Muziejai – vienas pagrindinių kultūrinio turizmo objektų, kurio sklandžiam ir kokybiškam darbui reikalingi ištekliai. Jų mažinimas gali neigiamai atsiliepti kultūriniam turizmui: mažiau sulauksime lankytojų, tai paveiks ir regionų ekonominę gerovę.


Kitąmet švęsime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio jubiliejų, o toks reikšmingos sukakties minėjimas neįsivaizduojamas be kultūros renginių. Galima numanyti, kaip neigiamai renginių kokybę paveiktų kultūrai sumažintos lėšos. Ir kaip tai paveiks menininkus, visus kitus, prisidedančius įgyvendinant šią išskirtinę kūrybinę šventę.


Kultūra – vienas iš gynybos būdų


Edita RADVILAVIČIŪTĖ-UTARIENĖ, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė:


– Dabar, kai gerokai didinamas biudžetas gynybai, nepamirškime, kad kultūra – tai pamatas, kuris neleidžia tautai ištirpti tarp kitų tautų, nes padeda išsaugoti identitetą. Kultūra – vienas iš netiesioginių, bet itin svarbių gynybos būdų.

REKLAMA


Taip, sumažinus lėšas kultūrai, valstybė staiga nežlugs, tačiau istorijos pamokas derėtų išmokti – tik savo kultūrą ir meną sauganti, puoselėjanti tauta be baimės žiūri į ateitį. O mūsų dailininkai, kaip ir kitų sričių menininkai, ir taip gyvena ties skurdo riba: jie negauna atlygio už parodas, atlyginimai menki, pensijos – mažos, o viešųjų pirkimų įstatymas ir mokestinė sistema – nepalankūs menų sričiai. Dėl to nuolat kenčia šalies raidai ir reprezentacijai svarbi visuomenės dalis. Tarsi to būtų maža – dar planuojama mažinti lėšas kultūrai?

Nejau algų didinimas ir vėl sustos?


Juozas RIMKUS, Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas:


– Bėda, kad ministerijos, gavusios užduotį sutaupyti, pavyzdžiui, 18 mln. eurų (Kultūros ministerijai „siūloma“ suma), pradės taupyti, nurėždamos lėšas, skirtas projektams, pastatams atnaujinti, remontams, darbo vietų skaičiui didinti. O blogiausia, kas gali nutikti – vėl įšaldomi ar net mažinami kultūros darbuotojų atlyginimai.


Beje, buvusioje Vyriausybėje Kultūros ministerija „atiteko“ Darbo partijai. Ministras Šarūnas Birutis pirmasis per Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį sugebėjo pasiekti, kad kultūros darbuotojų atlyginimai nuolat didėtų. Dabar Kultūros ministerija priklauso „valstiečiams“, Seimo Kultūros komitetui vadovauja pats Ramūnas Karbauskis, bet neregėti, kad pradėti darbai – didinti atlyginimus ir apskritai daugiau pinigų skirti Lietuvos kultūrai – būtų tęsiami.



Kitos naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris
Apsaugos kodas:
Įjunkite apsaugos kodo paveiksliuką
Atnaujinti kodą