Ar mūsų parduotuves nurungs kaimynai?

Ar mūsų parduotuves nurungs kaimynai?


Apie pusės Lietuvos gyventojų žygius po Suvalkų ar Punsko parduotuves prirašyta jau pakankamai. Be to, ir patys žmonės vieni kitiems perduoda tą pačią žinią: ten daugelis prekių yra gerokai pigesnės.


Šį pigumą galima paaiškinti bent jau tuo: Lietuvos rinką sudaro jau mažiau nei 3 mln. gyventojų, Lenkijos – 38 mln. Žodžiu, rinkodaros požiūriu tai – nepalyginamos prekybos aikštelės. Todėl stambūs tiekėjai iš Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių lenkų prekybininkams suteikia tokias nuolaidas, apie kokias lietuviams telieka pasvajoti.


Tačiau mūsų tautiečiams jau negana pigesnių lenkiškų maisto produktų, drabužių ar namų apyvokos prekių. Pasirodo, Pietų Lietuva kone visas statybines medžiagas taip pat vežasi iš kaimyninės šalies. O „užtrūkus“ pigios naftos srautui iš Rusijos Baltarusijos valdžia Europos Sąjungos piliečiams jau leidžia keletą dienų be vizų pabūti šioje šalyje. Ir, savaime suprantama, nebrangiai (vertinant pagal mūsų kišenes) apsipirkti.


Kas toliau? Aišku, kad panašiomis prekybinėmis nuolaidomis latviai ar švedai mūsų nepamalonins. Tačiau ir šių dviejų kaimynų prekybos dempingas gali būti labai stiprus. Ir iš to laimint mūsų kišenėms pralaimi mūsų valstybė: mūsų pinigai iškeliauja svetur ir „remia“ svetimas ekonomikas.


Vaiva ŠEČKUTĖ, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė: Verslininkai turės prisitaikyti


– Gali būti, kad bevizis režimas ir kainų skirtumai paskatins lietuvius važiuoti apsipirkti ne tik į Lenkiją, bet ir į Baltarusiją. Ir galbūt kai kurie gyventojai vietoj kelionių į Lenkiją rinksis keliones į Baltarusiją. Kainų skirtumai skatino ir toliau skatins apsipirkti kaimyninėse valstybėse. Žodžiu, įsibėgėja toks ekonominis procesas, prie kurio mūsų verslininkai bus priversti prisitaikyti.


Mūsų vertinimu, dėl šios priežasties keisti Lietuvos mokesčių sistemą būtų neprotinga. Jei maisto produktams būtų pritaikytas lengvatinis 5 proc. pridėtinės vertės mokestis, Lietuvos valstybės biudžetas prarastų apie pusę milijardo eurų, o tai sudarytų daugiau nei 1 proc. bendrojo vidaus produkto. Galbūt biudžeto nuostolius kiek sumažintų išaugusi prekyba Lietuvoje, tačiau reikia nepamiršti, kad prekės kitose šalyse gali būti pigesnės ir dėl kitų priežasčių, pvz., dėl masto (gamybos, prekybos) ekonomijos, valiutų kurso svyravimų.



Be to, apsipirkimo užsienyje mastai dar nėra tokie, kad sumažintos ekonominės paskatos gerokai padidintų pardavimą čia, Lietuvoje. Tad mūsų valstybės biudžeto nuostoliai būtų per dideli tik turint omenyje, kad spaudimas viešiesiems finansams ateityje nemažės. Beje, būtų kur kas tikslingiau sumažinti darbo jėgos apmokestinimą, apie ką seniai kalba Lietuvos ekonomistai ir užsienio investuotojai. Tai būtų naudinga ir ekonomikos plėtrai, ir patiems gyventojams.


Vytautas ŽUKAUSKAS, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas: Mūsų vartotojai turi daugiau pasirinkimo


– Tai, kad žmonės turi galimybę pasirinkti ne tik ką pirkti, bet ir kokiame prekybos centre ar net kokioje šalyje, tiesiog puiku. Tai leidžia vartotojams ieškoti priimtiniausio prekių kokybės ir kainų santykio. Įstoję į Europos Sąjungą, tuo pat metu įstojome ir į bendrijos vidaus rinką, kurios vienas svarbiausių principų yra laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimas.


Tai labai svarbus principas, užtikrinantis prekių pardavėjų ir paslaugų teikėjų konkurenciją ir vartotojų pasirinkimo laisvę. Juk jei žmonės važiuoja apsipirkti į Lenkiją ar į kitą šalį, jie skaičiuoja, kad taip gali sutaupyti. Tad šis pasirinkimas jiems yra, be abejo, itin naudingas.


Vis dėlto vargu ar užsienio parduotuvės nukonkuruos lietuviškas. Pirmiausia, dėl to, kad važiuoti į kitą šalį kainuoja, be to, tai ilgai užtrunka. Antra, jei kainų skirtumas išaugtų tiek, kad apsipirkimas užsienyje taptų masiniu reiškiniu, lietuviškos parduotuvės į tai būtų priverstos vienaip ar kitaip – mūsų, vartotojų, naudai – reaguoti. Konkuruodami prekybos centrai būtų priversti koreguoti savo kainas, t. y. jas mažinti. Trečia, didelis prekių kainų skirtumas į prekybos rinką vėl atvestų smulkius prekybininkus.


Jie, matydami, kad apsimoka šias prekes pirkti kitose šalyse ir jas vežti į Lietuvą, imtų čia jas pardavinėti darbovietėse ar kiemuose. Taip susikurtų verslų, kurie uždirbtų iš šio kainų skirtumo ir teiktų gyventojams naudingą paslaugą.

REKLAMA


Tiesa, ar mokėtų mokesčius – didelis klausimas. Žodžiu, daugybė ekonominių ir socialinių kataklizmų, vykusių ir pas mus, ir kitose šalyse, neabejotinai įrodė: žmonių išradingumas, bent jau komercijos srityje, – begalinis. Juk visada bus pirkėjų, kurie ieškos galimybės pirkti pigiau ar įdomesnes prekes, ir visada bus verslių žmonių, kurie, atradę nišą ir galimybę uždirbti, tuoj pat ims teikti žmonėms reikalingas paslaugas.


Taigi kainų skirtumų priežasčių yra labai daug. Tai ir valiutų kurso svyravimai (Lenkijos zloto ir euro santykis nuolatos svyruoja, ir nuo to priklauso prekių Lenkijoje brangumas ar pigumas tiems, kas uždirba eurais), ir šalių mokesčių skirtumai, ir rinkų dydis bei konkurencijos lygis, pagaliau net prekės, kurias perkame. Tad, kad kainos būtų kuo mažesnės, labai svarbi konkurencija – turi būti kuo mažiau įėjimo į rinką barjerų, tokių kaip mokesčiai ar reguliavimai.

Rimantas RUDZKIS, Vilniaus universiteto profesorius: Dideles kainas lemia maža rinka


– Sovietmečiu mes tos mažos mūsų rinkos nejutome: kainos ir prekių paskirstymas (nedera painioti su normalia komercija) buvo daugmaž tokie pat visoje Sovietų Sąjungoje. Grįžus kapitalizmui, juo labiau Lietuvai prisijungus prie Europos Sąjungos rinkos, pajutome, kokia maža ta mūsų nacionalinė rinka. Ji iš esmės ir lemia tiek kainas, tiek prekių ir paslaugų asortimentą, tiek prekybininkų konkurenciją.


Lietuvoje nekonkuruoja tiek prekybos tinklų ar specializuotų parduotuvių, kiek milžiniškomis vartotojų rinkomis pasižyminčiose Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje. Vadinasi, tik nuo valdžios norų ir pastangų valdyti šią rinką mokesčiais bei lengvatomis ir mūsų verslininkų ryžto išgyventi iš mažesnio pelno priklausys, ar kainos Lietuvos parduotuvėse mažės, ar vis daugiau lietuvių važiuos apsipirkti į kaimynines šalis.


Parengta pagal žurnalą "Savaitė"



Kitos naujienos:


  • Kur Lietuvoje gyventi gera?

    Kur Lietuvoje gyventi gera?

  • Sausio „depresijai

    Sausio „depresijai" įveikti „Maxima" atnaujina taupymo programą

  • Lietuvoje kava prieš arbatą laimi triuškinamu santykiu

    Lietuvoje kava prieš arbatą laimi triuškinamu santykiu

  • Banko paslaugų krepšelis – už 2 eurus

    Banko paslaugų krepšelis – už 2 eurus

  • „Lidl

    „Lidl" atidarė naujo dizaino parduotuves

  • Šešėlis: perkame dvigubai daugiau, nei uždirbame

    Šešėlis: perkame dvigubai daugiau, nei uždirbame

Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris
Apsaugos kodas:
Įjunkite apsaugos kodo paveiksliuką
Atnaujinti kodą