Kviečiame pasikasti bazinių žinių apie bitkoinus

Kviečiame pasikasti bazinių žinių apie bitkoinus

Nors susidomėjimas bitkoinais didėja, ne visi supranta, kas yra ši virtualioji valiuta.


2010 m. gegužės 22 d. vienas žmogus nusipirko picą. Sumokėjo 10 tūkst. bitkoinų. Šiandien ši suma lygi maždaug 65 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių. Vienas bitkoinas jau kainuoja brangiau negu uncija aukso...


Kas yra bitkoinai?


Pavadinimas sudarytas iš dviejų žodžių: angl. bit – bitas (mažiausias informacijos kiekio vienetas) ir angl. coin – moneta.


Bitkoinai – elektroniniai šiuolaikinės globalios ekonomikos pinigai, virtualioji valiuta, sukurta iš kompiuterių kodų. Nuo tradicinių valiutų jie skiriasi visų pirma tuo, kad yra labai patikimi. Kitaip negu mums įprasti pinigai, tokie kaip doleriai, eurai ir kt., ši valiuta nėra valdoma jokio centrinio banko ir nėra kontroliuojama jokios vyriausybės.


Tai – atvirųjų kodų sistema, leidžianti vartotojams bendrauti tiesiogiai, be jokių tarpininkų. Šios valiutos šalininkų teigimu, ji yra tokia efektyvi alternatyva tradicinėms valiutoms būtent todėl, kad jokia vyriausybė negali ja manipuliuoti ir, pavyzdžiui, jos nuvertinti siekdama sumažinti savo skolas.


Iš kur atsirado?


Apie bitkoinų kūrėją (ar kūrėjus) žinoma labai nedaug. Teigiama, kad jų pradininkas – Satošiu Nakamotu pasivadinęs asmuo, tiesa, jo niekas niekada nėra matęs. Tikra yra tik tai, kad pati koncepcija buvo sukurta apie 2008–2009 metus, ir vargu ar tai yra vieno žmogaus projektas. Čia turėjo pasidarbuoti grupė kriptografijos ir informacinių technologijų specialistų, veikiausiai susijusių su technologijų universitetais ir idėjų centrais.

REKLAMA


Pagal kitą versiją, tikrasis bitkoinų kūrėjas yra australų verslininkas ir kompiuterių specialistas Kreigas Raitas. Vėliau buvo sukurta ir kitų virtualiųjų valiutų, tačiau bitkoinai labiausiai išpopuliarėjo.


Kaip veikia?


Bitkoinų sistema leidžia tiesioginius mokėjimus atlikti greitai, saugiai ir pigiai, netarpininkaujant jokiam bankui ar kitam operatoriui.


Atsiskaitymai bitkoinais vyksta specialiame tinkle, kuriuo perduodami tam tikri kodai. Pats tinklas stebi ir tvirtina sandorį, kartu užtikrina, kad nė vienas bitkoinas nebūtų tuo pat metu panaudotas daugiau negu vienam mokėjimui.


Pervedimai vyksta tiesiogiai iš vieno vartotojo virtualiosios piniginės į kito vartotojo piniginę, jie pasirašomi skaitmeniniais parašais su unikaliais privačiais raktais ir yra patikrinami vadinamojoje blokų grandinėje.


Kas ta blokų grandinė?


Blokų grandinė (angl. blockchain) – tai decentralizuota vieša visų kada nors įvykdytų sandorių bitkoinais saugojimo sistema. Tam tikras skaičius sandorių sudaro duomenų bazės vienetą, vadinamą bloku. Kiekvienas blokas turi informaciją apie ankstesnį bloką, o kiekvienas sandoris „žino“ apie ankstesnį sandorį. Taip blokų grandinė užtikrina mokėjimų skaidrumą.


Bitkoinų blokų grandinės infrastruktūra – visiškai naujo tipo finansinių duomenų saugykla. Ji prieinama kiekvienam, yra visiškai skaidri, sukurta naudojant atviruosius kodus ir nepriklauso jokiam žmogui ar subjektui. Blokų grandinė funkcionuoja milijonuose kompiuterių vienu metu, čia sandoriai tikrinami ir įtraukiami į bloką.

REKLAMA


Jau patikrinti ir patvirtinti sandoriai negali būti kaip nors pakeisti ar ištrinti, todėl visi mokėjimai bitkoinais yra galutiniai ir neginčijami.


Bitkoinų kasyba


Bitkoinų galima ne tik nusipirkti, bet ir užsidirbti. Šis procesas vadinamas duomenų kasyba (angl. mining). Pavyzdžiui, vienas žmogus siunčia pinigus kitam, sandoris yra užkoduojamas, o kas nors kitas turi tą kodą atspėti, kad pagal protokolą pervedimas būtų patvirtintas. Dešifruojama specialiomis programomis (jų jau sukurta daugybė).


Bendromis viso tinklo jėgomis kodas „išgliaudomas“ vidutiniškai per 10 minučių. Vienas kompiuteris tokią užduotį įveiktų maždaug per dvejus metus... Taigi kodas iššifruojamas, blokų grandinėje sukuriamas naujas blokas, transakcija patvirtinama, o dešifruotojas gauna komisinius – teisę iškasti bitkoiną.


Kaip matyti, visą sistemą sudaro trys pagrindinės dalys: blokų grandinė, kodavimas (šifravimas) ir nepriklausomas transakcijos patvirtinimas. Dėl to, kad sandoriams apsaugoti naudojamas šifravimas (kriptografija), bitkoinai ir kitos panašiu principu veikiančios virtualiosios valiutos dažnai vadinamos kriptovaliutomis.


Kiek vertas bitkoinas?


Kaip ir bet kurios valiutos, bitkoino vertė svyruoja. Ką tik atsiradę bitkoinai buvo verti kelių JAV dolerio centų. 2013 metais bitkoinų vertė buvo pasiekusi 1 tūkst. dolerių. Dabar vienas bitkoinas kainuoja maždaug 6 500 JAV dolerių (5 280 eurų).


Šiuo metu apyvartoje yra daugiau nei 15 mln. bitkoinų. Atlygis už naują bloką 2020-aisiais sumažės perpus ir toliau mažės kas 4 metus, kol bus sukurta 21 mln. bitkoinų. Bendras bitkoinų skaičius niekada neviršys 21 mln. (taip suprogramuotas algoritmas), todėl yra pagrindo manyti, kad šios valiutos vertė ir toliau kils.



Kita vertus, neatmetama galimybė, kad išpopuliarėjus bitkoinams vyriausybės ims reguliuoti jų naudojimą, dėl to bitkoinų patrauklumas sumažės. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Rusija ir Kinija, jau riboja bitkoinų naudojimą.


Ar bitkoinai – ne burbulas?


Situacija labai primena 2000-ųjų vadinamąjį interneto burbulą. Kuriama daugybė projektų, susijusių su blokų grandinėmis, juos kolektyviškai finansuoja žmonės, pirkdami jų „žetonus“ mainais į bitkoinus ir kitas pagrindines kriptovaliutas. Žinoma, kaip ir bet kuriame kitame sektoriuje, nemenka dalis šių projektų galiausiai bankrutuos. Gali būti, kad šiuo metu bitkoinai yra kiek pervertinami.
Taigi yra burbulas ar jo nėra? Mes tai sužinosime tik tada, kai / jeigu jis sprogs...


Įdomu


* Bitkoino trumpinys – BTC (plg. USD, EUR ir pan.).
* Pagrindinė bitkoinų vertė sukuriama juos kasant ir yra glaudžiai susijusi su elektros ir kompiuterių įrangos sąnaudomis, o likusi vertė kyla dėl riboto bitkoinų skaičiaus, lėto gavybos proceso ir augančios paklausos.
* Bitkoinais vis dažniau galima sumokėti už įsigyjamas įvairias prekes ir paslaugas, o tai dar labiau didina paklausą.
* Visi mokėjimai bitkoinais yra skaidrūs ir vieši, todėl dažnai negarantuoja anonimiškumo.
* Kol kas tik Japonija oficialiai pripažįsta bitkoinus kaip pinigus, kitose šalyse negalioja jokie konkretūs jų cirkuliaciją reglamentuojantys teisės aktai.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ