Kutenimas: ar iš tikrųjų galima užkutenti negyvai?

Kutenimas: ar iš tikrųjų galima užkutenti negyvai?

Kutenimas ne tik gali sukelti juoką, bet ir padeda kurti žmonių tarpusavio santykius.


Skambantis juokas mums teikia džiaugsmo. O kutenimas gali priversti žmogų garsiai ir smarkiai juoktis. Tėvai, žaisdami su mažyliu, kutena jį, ir tai sukelia jo skardų kikenimą. Taip pat dažnai kutulys tampa meilės žaidimų ar flirto elementu. Kaip manote, ar galima ką nors užkutenti iki mirties ir kurios kūno vietos neatspariausios kutuliui?


Apsaugai ir žaidimams


Kutulys – dalis mūsų organizmo apsaugos sistemos. Jis, kaip ir peršėjimas, niežėjimas, apsaugo žmogų, atkreipdamas dėmesį į tam tikrus dirgiklius, pavyzdžiui, parazitus. Tokio tipo kutulys vadinamas knismezija. Tai nesudėtingas atsakas į lengvai erzinantį pojūtį, kurį sukelia švelnus prisilietimas prie odos.


Toks kutenimas retai sukelia juoką. Knismezija sietina su poreikiu apsaugoti savo kūno paviršių, ji pasireiškia labai dažnai ir yra būdinga iš esmės visiems gyviams. Visi gyvi padarai saugosi vabzdžių ir parazitų įkandimų, ir tai daro įvairiai – pasikasydami, sujudindami ausis, pasikratydami ir pan.

REKLAMA


O štai kito tipo kutulys – gargalezija – būdinga tik žinduoliams. Tai atsakas į stipresnį kutenimą, paprastai pasireiškiantis juoku. Gargalezija siejama su žaidimu, o tai būtent žinduoliams būdingas elgsenos elementas.


Kutenimas ne tik gali sukelti juoką, bet ir padeda kurti žmonių tarpusavio santykius. Dar Čarlzas Darvinas XIX amžiuje atkreipė dėmesį, kad šis reiškinys yra socialinis individų suartėjimo grupėje mechanizmas. Pavyzdžiui, kutenimas – viena iš pačių ankstyviausių motinos ir mažylio bendravimo formų. Jis taip pat padeda sustyguoti emocinius ryšius tarp artimų jau suaugusių žmonių.


Savęs nepakutensi


Kito žmogaus kutenimas priverčia mus juoktis, tačiau patys savęs pakutenti negalime. Kodėl taip yra? Mokslininkai mano, kad žmogaus smegenys skirtingai reaguoja į netikėtus ir laukiamus prisilietimus. Jos ir nuslopina reakciją į savęs kutenimą – kai nusprendžiame save pakutenti, smegenys šiam procesui ruošiasi. Yra prielaida, jog tokį laukiamų ir netikėtų prisilietimų skyrimo mechanizmą mūsų organizmas sukūrė tam, kad būtų galima veiksmingiau apsiginti nuo priešų.

REKLAMA


Žmogus labiausiai bijo kutenimo tų vietų, kurios yra labiausiai pažeidžiamos kautynių metu. Dvi kutuliui jautriausios mūsų kūno sritys – padai ir pažastys. Taip pat labai jautrūs kutenimui dažnai būna kaklas, genitalijų sritis, krūtinė – visos šios vietos yra labiau pažeidžiamos mūšių metu. Po pažastimis yra po pažastinę veną, taip pat arteriją, leidžiančią be kliūčių pasiekti krūtinės ląstos nesaugomą širdį. Kaklo srityje taip pat yra dvi svarbios arterijos. Jos aprūpina krauju smegenis. Trachėja (ja oras patenka į plaučius) irgi yra kaklo srityje.


Gali būti tikra kančia


Žinoma atvejų, kai kutenimas buvo taikomas kaip kūno bausmė. Senovės romėnai sugalvojo rafinuotą kankinimo būdą: į sūdytą vandenį pamerkdavo surištų įstatymo pažeidėjų pėdas, o paskui ožkos laižydavo nuo pėdų druską. Ilgiau trukęs toks kutenimas virsdavo labai skausminga procedūra. Yra liudijimų, kad kutenimą kaip kankinimo priemonę taikė ir naciai.


Taip pat žinoma, kad juokas gali tapti žmogaus mirties priežastimi, todėl teorinė tikimybė, kad žmogų galima užkutenti negyvai, egzistuoja.


Bėgant metams jautrumas kutenimui mažėja. Jauni žmonės į kutulį reaguoja kur kas jautriau nei perkopę keturiasdešimtmetį. Tai paaiškinama tuo, kad vyresniame amžiuje žmogaus taktilinis jautrumas sumažėja. Tad, nors kutenimas ir nėra tik vaikų žaidimas, vyresnio amžiaus žmonėms toks užsiėmimas jau nebeįdomus.



Ar galima nereaguoti į kutenimą? Reikia uždėti savo ranką ant jus kutenančio žmogaus rankos. Žmogaus smegenys tuomet vertina kito asmens prisilietimus kaip savo. Taip kad kitą kartą galite patikrinti šią teoriją.


Padeda sulieknėti


Kai kutenimas tampa smarkaus juoko priepuolių priežastimi, tuo metu organizmas degina kalorijas. Mokslininkai tvirtina, jog 10–15 minučių trunkantis juokas gali sudeginti 10–40 kalorijų. Šis būdas, žinoma, neatstos gimnastikos. Tačiau siekiant lieknumo ir grakštumo tokia linksma priemonė papildys mankštą.


Kutenimas gali teikti seksualinį pasitenkinimą. Yra žmonių, kurie patiria malonumą beveik nuo bet kurios kūno dalies kutenimo. Yra ir tokių, kurie susijaudina, kai stebi, kaip kutenami kiti. Kutulys gali tapti beveik kiekvienos poros intymių žaidimų dalimi.


Kodėl kutenami juokiamės?


Mokslininkai vis dar negali vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą. Juokas asocijuojasi su malonumu ir humoru. Kutenant kyla nekontroliuojamas juokas, visiškai nesusijęs su humoru. Ir dažnai gali tapti nemaloniu ar net skausmingu pojūčiu. Kodėl visgi tuo metu žmogus gali nepaliaujamai juoktis, kol kas tebėra mokslo neįminta mįslė.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 16 (2024)

    Savaitė - Nr.: 16 (2024)