A.Stachanovas: kaip sovietų propaganda kūrė legendą

A.Stachanovas: kaip sovietų propaganda kūrė legendą

A. Stachanovas tapo oficialiu socialistinių lenktynių veidu.


Vyresnės kartos skaitytojai dar prisimena, kaip sovietmečiu buvo liaupsinami stachanoviečiai – darbo didvyriai, iš tiesų ar tariamai gebėdavę viršyti komunistų partijos ir vyriausybės nustatytus darbo planus. Tai buvo viena iš sovietų propagandos priemonių. Tačiau šio judėjimo simbolio šachtininko ir partinio darbuotojo Aleksejaus Stachanovo asmenybė buvo toli gražu neideali.


Manvydas VITKŪNAS


Prieš 40 metų į amžinybę iškeliavęs A. Stachanovas savo šlovės metais turbūt nė neįsivaizdavo, kad jo, kaip socialistinio darbo didvyrio, žvaigždė propagandininkų bus žibinama kone visą sovietmetį, tačiau jis pats paskutiniais gyvenimo dešimtmečiais ilgam bus nustumtas į šešėlį.

Bendradarbius pamiršo


Aleksejus Stachanovas (dažnai teigiama, kad tikrasis jo vardas buvo Andrejus, o visuotinai žinomas vardas prigijo dėl žurnalisto straipsnyje įveltos klaidos) gimė Lugovajos kaime (Lipecko srityje, Rusijoje) 1906 m. sausio 3 d. Baigęs vos tris pradžios mokyklos klases, išvyko į Ukrainą ir įsidarbino šachtininku Luhansko srities Irmino mieste. Iš pradžių prižiūrėjo arklius, kurie vilkdavo vagonėlius su anglimis, o 1933 m. pradėjo dirbti geriau apmokamą darbą – skaldė anglis pneumatiniu plaktuku.

REKLAMA


1935-aisiais vieno susirinkimo metu A. Stachanovas pasiūlė pabandyti kiek kitaip organizuoti darbą šachtoje. Iki to laiko buvo įprasta, kad šachtininkai smulkina anglis, jas šalina, o tada tvirtina medinėmis konstrukcijomis atlaisvintą plotą, kad neįvyktų griūtis, ir tęsia darbą. A. Stachanovas pasiūlė daryti kitaip – jis skaldys anglis, o du bendradarbiai iškart įrengs įtvirtinimus. Naktinės pamainos metu iš rugpjūčio 30-osios į 31-ąją toks eksperimentas buvo atliktas dalyvaujant šachtos partinės organizacijos sekretoriui Konstantinui Petrovui, šachtos viršininkui ir vietinio laikraščio žurnalistui.


Darbas ėjosi sėkmingai. Teigiama, kad per penkias valandas buvo prikirsta net 102 tonos anglių ir taip įvykdyta net 14 pamainos normų. Vadinamasis partorgas K. Petrovas nedelsdamas paviešino šį fantastišką rezultatą (jį A. Stachanovas netrukus pagerino). Absurdiškiausia, kad visas išdirbis buvo priskirtas vienam A. Stachanovui, tai pateikta kaip asmeninis rekordas, o kiti kartu dirbę šachtininkai – Gavrila Ščigolevas ir Tichonas Borisenka – tarsi ir neprisidėjo. Netrukus, įjungus propagandos mašiną, visa Sovietų Sąjunga sužinojo A. Stachanovo pavardę, o jo pagalbininkai niekam nebuvo įdomūs.

REKLAMA


A.Stachanovas: kaip sovietų propaganda kūrė legendą

Didvyrio šachtininko A. Stachanovo nuotraukas ėmė spausdinti visos Sovietų Sąjungos laikraščiai.


Viršininkas – įkalintas


Visas šis pompastiškas rekordas buvo kruopščiai surežisuotas K. Petrovo. Kaip vėliau paaiškėjo, kitas panašiam rekordui parinktas kandidatas – Mironas Diukanovas – vos po kelių dienų tokio pat eksperimento metu pasiekė dar įspūdingesnį rezultatą (114 tonų anglių per pamainą), tačiau K. Petrovas propagandinei akcijai pasitelkė būtent A. Stachanovą, nes šis vaikinas labai tiko: buvo paprastas vyrukas iš kaimo, entuziastas plačia, nuotraukoms tinkama šypsena – tikras tarybinis žmogus!


Šachtos viršininkas Josifas Zaplavskis iš pradžių priešinosi K. Petrovo rengiamiems spartuoliško darbo eksperimentams – laikė juos nesaugiais ir pavojingais šachtininkų gyvybei. Jis buvo teisus – taip dirbant nespėta tinkamai statyti sąramų, saugančių kalnakasius nuo mirtinai pavojingų griūčių. Tačiau K. Petrovas išmaniai pasinaudojo skeptiška savo viršininko pozicija – paskundė jį partinėms ir saugumo institucijoms. Apkaltintas kenkėjiškumu, antitarybine veikla, J. Zaplavskis buvo suimtas ir įkalintas Norilske, kur ir mirė. Kaip manote, kas tapo naujuoju šachtos viršininku? Teisingai – K. Petrovas!


A.Stachanovas: kaip sovietų propaganda kūrė legendą

1936 m. pabaigoje pasirodęs sovietų propagandinis plakatas su šūkiu „Gyventi tapo geriau. Gyventi tapo linksmiau“.

Girtuoklį sušaudė


Didvyrio šachtininko A. Stachanovo nuotraukas ėmė spausdinti visos Sovietų Sąjungos laikraščiai. Prasidėjo nauja socialistinių lenktynių propagandos banga. Stachanoviečių (dažniausiai – partinių organizacijų vadovų pastangomis) atsirado ir tarp gamyklų darbininkų, statybininkų, miškininkų bei daugybės kitų profesijų žmonių. Dabar puikiai žinoma, kad toli gražu ne visada rezultatai, kuriuos skelbė propagandininkai, atitiko tikrovę, o dėl kiekybės vaikymosi labai dažnai nukentėdavo darbo kokybė.


Jau 1935 m. lapkritį Maskvoje, Kremliuje, buvo surengtas pirmasis visasąjunginis stachanoviečių pasitarimas. Būtent čia nuskambėjo frazė, vėliau gerai žinota Sovietų Sąjungoje: „Žyt stalo lučše. Žyt stalo veseleje“ („Gyventi tapo geriau. Gyventi tapo linksmiau“). Ironiška, kad ši frazė sovietų propagandininkų buvo vartojama prieš pat didžiųjų stalininių represijų pradžią.


O štai pačiam A. Stachanovui gyventi tapo tikrai linksmiau. Jis pelnė premijų, vyriausybinių apdovanojimų, buvo priimtas į Maskvos pramonės akademiją, 1941–1942 m. dirbo šachtos viršininku Karagandoje (Kazachstane), nuo 1943 iki 1957 m. buvo Sovietų Sąjungos anglių pramonės liaudies komisariato (vėliau – ministerijos) Socialistinio lenktyniavimo sektoriaus viršininkas, turėjo butą viename iš prestižiškiausių namų Maskvos centre. Kartą pats Josifas Stalinas A. Stachanovui pasakė, kad mato jį liaudies komisaru.


Šlovės apgobtas A. Stachanovas tapo vienos labai nemalonios, tik sovietmečiu neviešintos istorijos dalyviu. 1937 m. kartu su draugais jis irstėsi valtimi viename iš Maskvos parkų esančiame tvenkinyje. Kompanija pamatė nuogą besimaudantį girtą vyrą. A. Stachanovas ėmė reikalauti, kad vyras nešdintųsi iš parko, šis kažką grubiai atsakė. Tada šachtininkas su keliais kitais vyrais pagavo girtuoklėlį. Šis buvo elektrikas, pavarde Sviridovas. Būtų užtekę areštinės ir baudos už chuliganizmą, tačiau A. Stachanovas įsuko reikalą visa jėga: Sviridovas buvo apkaltintas, esą bandė smogti garsiajam šachtininkui, jį įžeidinėjo ir netgi skleidė antitarybinę propagandą. Sovietų milicija buvo linkusi užglaistyti bylą, tačiau A. Stachanovas ėjo iki galo, atkakliai reikalavo griežčiausios bausmės. Visgi nuosprendis tikriausiai nustebino ir jį patį: girtuoklėlis elektrikas buvo sušaudytas!



A.Stachanovas: kaip sovietų propaganda kūrė legendą

Pirmajame pavaizduoto laikraščio puslapyje matyti J. Stalino kreipimasis ir stachanoviečių judėjimo programa.


Susipyko su N. Chruščiovu


A.Stachanovo šlovė po J. Stalino mirties priblėso. Vieno renginio metu šachtininkas mestelėjo repliką pačiam Nikitai Chruščiovui, kai šis gyrėsi taip pat esąs šachtininkas. To pakako, kad A. Stachanovas iš erdvaus buto Maskvoje būtų iškraustytas į Ukrainą, Donecko sritį. Naujaisiais jo namais tapo Torezo miestas. Čia primiršta garsenybė ėmė smarkiai gerti. Palikęs žmoną Galiną, A. Stachanovas susidėjo su partinės organizacijos sekretore Antonina. Tačiau viskas baigėsi skandalu – Galina kreipėsi į prokuratūrą, kad antroji A. Stachanovo santuoka būtų anuliuota, nes vyras formaliai nebuvo išsiskyręs su pirmąja žmona, o civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai kažkaip sugebėjo tai pražiūrėti. Vėliau ir Galina, ir Antonina prisistatė kaip A. Stachanovo žmona.


Garsusis šachtininkas vėl buvo prisimintas valdžios jau Leonido Brežnevo valdymo laikais. 1970 m. jam įteikta Socialistinio darbo didvyrio žvaigždė ir Lenino ordinas. A. Stachanovo vardu buvo pavadintos net kelios gyvenvietės ir ne viena gatvė įvairiose Sovietų Sąjungos vietose. Paskutiniais gyvenimo metais šachtininkas sunkiai sirgo išsėtine skleroze. Jis mirė 1977 m. lapkričio 5 d. Toreze, sulaukęs 71-erių.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų rasite žurnale "Savaitė"







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)