Švenčių karalius šokoladas: ką apie jį žinome

Švenčių karalius šokoladas: ką apie jį žinome

Juodasis šokoladas – tai kakavos masės, kakavos sviesto ir cukraus mišinys.


Šokoladas – ypatingas gardėsis, kartu su kakavmedžių pupelėmis atkeliavęs iš Centrinės Amerikos ir paplitęs po visą pasaulį. Kas sugalvojo šokoladą, kodėl jis vadinamas itin sveiku gardėsiu ir kaip atpažinti kokybišką produktą?


Kartus, bet sveikas


Maždaug I amžiuje pietiniuose Šiaurės Amerikos rajonuose įsikūrė indėnai majai. Čia jie atrado laukinius kakavmedžius. Majai kakavmedžių pupeles derino su įvairiausiais prieskoniais. Rezultatas – kartus, bet gardus šokolado gėrimas. Supratę, kad jis turi dar ir stebuklingą poveikį, jie laikė šį gėrimą dievų dovana ir stengėsi išsaugoti bei veisti kakavmedžių plantacijas. Kakavmedžių pupelės buvo ir majų, ir actekų piniginis vienetas. Jos buvo svarbios ir religiniuose actekų ritualuose.


Pirmasis europietis, paragavęs šokolado, buvo Kristupas Kolumbas. Tai įvyko 1502 metais. Tiesa, keliautojas, jau ketvirtą kartą vykęs į Naująjį Pasaulį su vienintele mintimi rasti kelią į Indiją, jo neįvertino, o kakavmedžių pupeles tiesiog užgožė kitos dovanos karaliui Ferdinandui.


Apie 1528 metus ispanų konkistadoras Ernanas Kortesas į tėvynę parsivežė tris skrynias, pripildytas kakavmedžių pupelių. Nuo to laiko ir ispanai pradėjo gaminti kartųjį gėrimą su prieskoniais. Jis puikiai šalindavo nuovargį ir padėdavo atgauti žvalumą. Tiesa, buvo labai brangus. XVI amžiuje ispanų istorikas rašė: „Tik turtingas ir kilmingas žmogus gali sau leisti gerti šokoladą, nes jis geria... pinigus.“


Ypatingos prabangos prekė


Iš kakavmedžių pupelių pagamintas gėrimas netrukus pasiekė ispanų vienuolynų virtuves. Čia gimė sumanymas kartumą slopinti medumi. Nuo to laiko šokolado gėrimas ėmė sparčiai populiarėti. Beje, ne tik Ispanijoje. Ispanijos princesė Ona, ištekėjusi už Liudviko XIII, pristatė šokolado gėrimą Prancūzijoje. Nuo tada jis tapo tikru Europos dvarų pasididžiavimu ir būtinu puotų delikatesu.

REKLAMA


Šokoladas ypač išpopuliarėjo XIX amžiuje, kai dėl pramonės pažangos tapo įmanoma masinė šio produkto gamyba. 1819 metais šveicaras Fransua Lui Kajė sukūrė visiškai naują šokolado rūšį – kietąjį šokoladą. 1826-aisiais šveicaras Filipas Sušaras pirmasis panaudojo melanžerį kakavai ir cukrui maišyti. Po poros metų olandų chemikas Konradas Johanesas van Hutenas sukūrė hidraulinį presą, leidusį iš sumaltų pupelių išspausti kakavos sviestą, kurį maišant su kakava ir priedais jau buvo galima gaminti šokolado plyteles. 1839 metais seniausiame Vokietijos šokolado fabrike „Halloren“ Halėje pagamintas pirmasis pieninis šokoladas.


1879-aisiais šveicaras Rudolfas Lintas išrado šokolado „končavimą“ – ilgą šokoladui gaminti skirtų produktų maišymo specialia mašina procesą. Šokoladas pagaliau tapo glotnus, tirpstantis burnoje, maloniai saldus ir kvapnus.


Į Lietuvą šokolado gamyba atkeliavo 1888 metais. Tuo metu Kaune pradėjo veiklą pirmoji šokolado ir cukrinės konditerijos įmonė.


Švenčių karalius šokoladas: ką apie jį žinome

Šokoladas ypač išpopuliarėjo XIX amžiuje, kai dėl pramonės pažangos tapo įmanoma masinė šio produkto gamyba.


Juodasis, pieninis ar baltasis?


Juodasis šokoladas – tai kakavos masės, kakavos sviesto ir cukraus mišinys. Juodasis šokoladas gaminamas be pieno. Pagal tai, kiek procentų kakavos miltelių jame yra, šokoladas skirstomas į kartųjį (daugiau kaip 60 proc.), pusiau kartų (apie 50 proc.) ir pieninį (apie 30 proc.). Pieninio šokolado gamybai naudojami pieno ar grietinėlės milteliai. Baltajame šokolade kakavos miltelių išvis nėra, jam gaminti naudojamas kakavos sviestas.


Naudingiausias šokoladas – juodasis. Reguliarus šokolado vartojimas gali padėti sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje ir normalizuoti kraujospūdį. Taip pat juodasis šokoladas gerina kraujo tekėjimą, todėl gali užkirsti kelią susidaryti kraujo krešuliams.


Šokolade yra organizmui būtinų vitaminų ir mineralų. Juodajame šokolade gausu kalio, vario, magnio ir geležies, ypač daug antioksidantų. Pastarieji padeda neutralizuoti žalingą laisvųjų radikalų poveikį. Šokolade taip pat yra feniletilamino – medžiagos, kurią organizmas išskiria, kai esame įsimylėję. Feniletilaminas skatina laimės hormonų endorfinų gamybą, todėl suvalgę šokolado jaučiamės laimingesni, o Prancūzijos karaliaus favoritė madam Pompadur buvo įsitikinusi, jog šokoladas gali įžiebti net ir prigesusią aistros ugnį.

REKLAMA


Švenčių karalius šokoladas: ką apie jį žinome

Kasmet visame pasaulyje surenkama 3 mln. tonų kakavmedžių pupelių.

Kaip išsirinkti ir laikyti?


* Norėdami išsirinkti kokybišką šokoladą, žiūrėkite, kad jo sudėtyje būtų kuo daugiau kakavos, kuo mažiau riebalų ir cukraus. Mažiausias kakavos kiekis turėtų būti 70 proc.
* Laikyti šokoladą reikia 16–21 °C temperatūroje. Aukštesnėje nei 24 °C temperatūroje lydosi šokolade esantis kakavos sviestas ir dėl šios priežasties produktas gali imti balti. Šokoladą laikykite suvyniotą į popierių. Kitaip jis prisigers pašalinių kvapų.
* Saugus vartoti juodojo šokolado kiekis – 41 gramas per dieną. Tiek suvalgykite, ir ne daugiau, jeigu nenorite priaugti papildomo svorio.


Įdomūs faktai


* Kakavmedis galutinai subręsta tik aštuntaisiais metais, o didžiausią derlių duoda 10–12 metais. Vaisius veda du kartus per metus. Savaime kakavmedžiai auga Meksikos pakrantėje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, kai kuriose Azijos salose.
* Kakavmedžių augintojų ūkių visame pasaulyje yra 5–6 mln.
* Kilogramui šokolado pagaminti reikia 300–600 kakavmedžių pupelių.
* Liepos 11-oji – Pasaulinė šokolado diena. Pirmą kartą ši diena buvo švenčiama 1995 metais Prancūzijoje.



Panašios naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris