Gestų kalba: yra ir gimtoji, ir tarptautinė

Gestų kalba: yra ir gimtoji, ir tarptautinė

Gestų kalba turi daugybę simbolių.


1951 m. Tarptautinė kurčiųjų federacija paskutinį rugsėjo sekmadienį paskelbė Pasauline kurčiųjų diena. Šiemet ji minima rugsėjo 24 d. Gestų kalba – neatsiejama kurčiųjų gyvenimo dalis. Pasidomėkime ja, kad galėtume lengviau suprasti žmones, kuriems pasaulis pagailėjo garsų.


Tarptautinė gestų kalba


Daug reikšmės kurčiųjų gyvenimui, jų bendravimui ne tik vienas su kitu, bet ir su visa visuomene, turėjo bendravimo gestais atradimas. Mimika pagrįsto bendravimo metodo pradininku tapo legendinis prancūzų abatas Šarlis Mišelis de l‘Epė, kuris 1760 m. įkūrė Paryžiaus kurčiųjų institutą.


1951 metais buvo įkurta Tarptautinė kurčiųjų federacija. Būtent tada pirmojo Pasaulinio kurčiųjų kongreso dalyviai nusprendė standartizuoti gestų kalbas. 1975 metais Vašingtone įvyko VII tarptautinis kurčiųjų problemoms skirtas kongresas. Jo metu ir buvo priimta tarptautinė kurčiųjų kalba.


Taigi šiandien Europos kurčiųjų susitikimų, simpoziumų ir konferencijų metu vartojama tarptautinė gestų kalba. „Šios tarptautinės gestų kalbos prireikė, nes kurtieji pradėjo dalyvauti tarptautinėse konferencijose, suvažiavimuose. Skirtingų šalių atstovai į juos vyko su savo gestų kalbos vertėju, tad tai buvo gana sudėtinga. Dabar tarptautiniuose renginiuose kurtieji bendrauja tarptautine kalba“, – sako Kęstutis Vaišnora, Lietuvos kurčiųjų draugijos viceprezidentas.
Pirmasis tarptautinės gestų kalbos žodynas buvo išleistas 1965 m. ir jį sudarė 300 gestų, o trečiasis 1975-ųjų tarptautinės gestų kalbos žodyno leidimas apėmė jau 1500 gestų.

Lietuvių gestų kalba

REKLAMA


Tačiau tarptautinė gestų kalba nėra tokia efektyvi, kaip nacionalinės. Jos gyvos ir nuolat kinta. Taigi tarpusavyje vienos šalies kurtieji kalba gimtąja gestų kalba, o tarptautinė reikalinga tik tam, kad galėtų susikalbėti skirtingų šalių atstovai.


Lietuvoje vartojama gestų kalba vadinama lietuvių gestų kalba. Mūsų Vyriausybė 1995 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 630 „Dėl kurčiųjų gestų kalbos pripažinimo gimtąja kalba“ pripažino gestų kalbą gimtąja kurčiųjų kalba.


„Lietuvių gestų kalba labai panaši į latvių gestų kalbą, nes yra nemažai gestų, kuriais susikalbame, – sako K. Vaišnora. – Dėl to, kad gestų kalba yra vizualinė, iš esmės gali susikalbėti kurtieji iš įvairių šalių, kurie net nemoka tarptautinės gestų kalbos. Tačiau tas susikalbėjimas gali vykti labiau buitinėmis temomis: „kaip gyveni“ arba „kaip tau sekasi“ ir pan. Kai reikia kalbėti politiniu lygmeniu, gilintis į įstatymus, nemokantieji tarptautinės gestų kalbos nesusikalbės.“


Lietuvių gestų kalba visiškai skiriasi nuo žodinės lietuvių kalbos gramatikos. Gestų kalbos gramatikoje nėra priesagų ir galūnių. Gestai žymi sąvokas, jie nežymi nei raidžių, nei žodžių. Tačiau, jeigu norima pasakyti sudėtingą žodį arba terminą, galima jį parodyti paraidžiui.


Gestų kalba: yra ir gimtoji, ir tarptautinė

Mimika pagrįsto bendravimo pradininkas –prancūzų abatas Š. M. de l‘Epė.

Išmokti gestų kalbą? Kodėl gi ne!


Gestų kalba turi nemažai pranašumų. „Kai mokau girdinčiuosius gestų kalbos, visada pabrėžiu, kad ji pravers tada, kai negalėsite susikalbėti žodžiais, pavyzdžiui, po vandeniu. Taip pat mokantieji gestų kalbą gali susikalbėti per uždarytą langą arba triukšmingoje aplinkoje, sakykime, per koncertą. Net valgydami, nes toks kalbėjimas netrukdo ir mėgautis maistu, ir bendrauti vienu metu“, – pastebi K. Vaišnora.


Pagrindinis gestų kalbos mokymosi pranašumas – pagalba patiems kurtiesiems. „Kiekvieno kurčio žmogaus svajonė yra, kad girdintieji mokėtų gestų kalbą. Tuomet kurtumo negalios neliktų, nes nebūtų ir komunikavimo problemų. Anksčiau gyvavo mitas, kad lietuvių gestų kalba labai primityvi ir skurdi, tačiau taip nėra. Ji labai turtinga. Gestų kalba neįmanoma be veido mimikos, o su skirtingomis veido mimikomis galima išreikšti labai daug skirtingų jausmų ir emocijų“, – sako K. Vaišnora.

Bendraudami su kurčiuoju

REKLAMA


Lietuvos kurčiųjų draugija drauge su Surdologijos centru paruošė keletą patarimų, kaip bendrauti su kurčiuoju, kad vienas kitą suprastumėte greičiau ir paprasčiau.


* Bendraudami pasitelkite mimiką, kūno kalbą. Jeigu nemokate gestų kalbos, nepersistenkite gestikuliuodami.
* Žiūrėti tiesiai kurčiajam į akis – mandagu, nes akių kontaktas labai svarbus kurčiųjų bendravimui. Taigi stovėkite gana arti, kad žmogus galėtų matyti jūsų akis.
* Išlaikydami akių kontaktą kalbėkite lėtai ir aiškiai. Neprisidenkite veido – kai kurie kurtieji moka puikiai skaityti iš lūpų, tad jus supras.
* Pasistenkite tai, ką sakote, patvirtinti gestais, nes kurti žmonės dažniausiai pasikliauja rega. Negestikuliuokite rankose laikydami daiktus.
* Jeigu nesiseka susikalbėti, užrašykite žodžius arba nupieškite vaizdinius. Galite tai daryti ant popieriaus arba tiesiog telefone.
* Pasikeitus pokalbio temai, parodykite tai. Kalbėdami kartais stabtelėkite, kad įsitikintumėte, jog kurčiasis jus suprato.
* Būkite kantrūs ir atidūs, kad kurčiasis jaustųsi patogiai ir pasitikėtų savimi.
* Jeigu bendraujate su kurčiuoju ir turite išeiti, visada pasakykite, kur einate ir po kiek laiko grįšite, nes kurčiasis gali nepastebėti, kad išėjote, ir nežinos, kur jūsų ieškoti.


Įdomu


Daugybė žymių žmonių buvo kurti: poetas Pjeras de Ronsaras, rašytojas Viktoras Hugo, italų dailininkas Antonijus Stanioli, prancūzų skulptorius Klodas Andrė Desenas, filosofas Žanas Žakas Ruso, kompozitorius Liudvikas van Bethovenas.

Šiek tiek skaičių


* Pasaulyje gyvena per 6 mln. kurčiųjų, kuriems gestų kalba yra vienintelė natūraliai išmokstama kalba.
* Reikšmingų klausos sutrikimų turi maždaug 360 mln. žmonių.
* Lietuvoje neprigirdi arba visiškai negirdi apie 30 tūkstančių žmonių,




Panašios naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris
Apsaugos kodas:
Įjunkite apsaugos kodo paveiksliuką
Atnaujinti kodą