Meno kūriniai virš mūsų – debesys

Meno kūriniai virš mūsų – debesys


Debesys – tai ore pakibusių vandens lašelių ir ledo kristalų sankaupos atmosferoje. Paprastai debesyse yra įvairaus dydžio lašelių ar kristalų. Viename kilograme atmosferos aptinkama vidutiniškai 2,34 g vandens garų.

Kodėl jie nekrinta?


Vandens lašeliai ir ledo kristalai kybo ore dėl trinties ir atmosferos turbulencijos. Kaip aiškina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai, dalelės, palyginti su mase, turi gana didelį paviršių. Dėl to jų kritimą žemyn smarkiai stabdo oro pasipriešinimas. Lašeliai iš debesies krinta tik tada, kai jų kritimo greitis didesnis už vertikaliųjų srautų greitį.


Kad susidarytų debesys, reikalingi kondensacijos branduoliai. Kai oras sausas, viename kubiniame centimetre jo susikaupia iki 100 tūkst. dulkių dalelių ar kitų kondensacijos branduolių. Reikia, kad vandens lašeliai turėtų prie ko prisitvirtinti – mažų ore sklandančių dalelyčių, kurias gali sudaryti druskos kristalėliai, žiedadulkės, dulkių dalelės ar didelis kiekis Aitkeno branduolių. Prie tokių branduolių prikimba maži vandens lašeliai ar ledo kristalėliai ir pradeda formuoti debesis. Be šių branduolių visiškai švariame ore debesys negalėtų susidaryti.


Vidutinis Žemės rutulio debesuotumas lygus 5,5 balo, t. y. truputį daugiau kaip pusė Žemės rutulio nuolat padengta debesimis. Virš žemynų debesuotumas būna šiek tiek mažesnis (apie 4,8–4,9 balo), virš vandenynų – didesnis (apie 5,7–5,8 balo).


Debesų dešimtukas


1802 m. anglų chemikas Lukas Hovardas pateikė aprašomojo pobūdžio debesų klasifikaciją (morfologinę). Jis debesis suskirstė pagal aukštį į keturias grupes, o pagal išorinį vaizdą išskyrė dešimt pagrindinių formų ir suteikė jiems lotyniškus pavadinimus, kurie vartojami ir dabar.
Skiriami trys pagrindiniai debesų tipai: plunksniniai (Cirrus – „garbana“), kamuoliniai (Cumulus – „krūva“) ir sluoksniniai (Stratus – „sluoksnis“). Be šių pagrindinių, debesims apibūdinti vartojami dar du terminai: lietaus (nimbus) ir aukštieji (altus). Taip pat skiriami trys debesų aukštai.

REKLAMA


Plunksniniai (Cirrus; driekiasi 7–16 km aukštyje) – viršutinio aukšto ploni, pavieniai, balti debesys. Matomi kabliai, plunksnos, juostos ar lopai su šilkiniu tviskėjimu.


Plunksniniai kamuoliniai (Cirrocumulus; 7–13 km) – viršutinio aukšto ploni, balti, garbanėlių ar dribsnių formos debesys.


Plunksniniai sluoksniniai (Cirrostratus; 7–13 km) – viršutinio aukšto permatomi balkšvi debesys.


Aukštieji kamuoliniai (Altocumulus; 2–7 km) – vidurinio aukšto balti ir pilkšvi, panašūs į bangas, dribsnius, avinukus, vatos kamuoliukus debesys.


Aukštieji sluoksniniai (Altostratus; 2–7 km) – vidurinio aukšto pilki, tolygūs (lyg skraistė) debesys. Dažniausiai dengia visą dangų. Pro jų šydą silpnai matoma Saulė.


Kamuoliniai (Cumulus; 2–7 km) – vidurinio aukšto balti debesų kamuoliai, primenantys medvilnę, vatą ar žiedinį kopūstą. Matomi ryškūs debesų kontūrai tamsiame fone.


Sluoksniniai (Stratus; iki 2 km) – žemutinio aukšto pilki, žemi, vienalyčiai debesys, dengiantys visą dangų. Jie gali nusileisti net iki 60 m nuo žemės paviršiaus ar susidaryti yrant ir kylant rūkui.


Sluoksniniai kamuoliniai (Stratocumulus; 0–2 km) – žemutinio aukšto stori, pilki debesys. Po jais gali būti matomi tamsesni ar šviesesni debesų lopai ar bangos.


Sluoksniniai lietaus (Nimbostratus; iki 2 km) – žemutinio aukšto tankūs, stori, pilki debesys.


Kamuoliniai lietaus (Cumulonimbus) – labai ištęsti į aukštį, galingi, bokšto, kartais priekalo formos debesys. Galima perkūnija.

REKLAMA


Naujos debesų rūšys


Šiemet Pasaulinė meteorologijos organizacija atnaujino Tarptautinį debesų atlasą, praėjus 30 metų nuo pirmojo jo leidimo. Jame publikuojamos atrinktos kokybiškos spalvotos debesų nuotraukos, atsiųstos fotografų ir mėgėjų iš viso pasaulio. Į šį atlasą yra įtrauktos ir visai naujos debesų rūšys. Be to, kartu su naujomis rūšimis atsirado ir keletas specifinių debesų pavadinimų. Vieni iš jų vadinami Flammagenitus – tai debesys, kurie susiformuoja dėl miškų gaisrų. Kiti – Homogenitus, susiję su žmogaus veikla. Tokie debesys susidaro, pavyzdžiui, virš jėgainių aušinimo bokštų. Taip pat nustatytas papildomas debesų bruožas – bangų formos struktūros, esančios žemiau debesų, įvardytos kaip Asperitas.
Šis atlasas visame pasaulyje ne tik bus naudojamas kaip svarbi mokymo ir meteorologų darbo priemonė, bet ir pravers tiems, kurie dirba aviacijos ir laivybos srityse, taip pat tiems, kurie tiesiog nori pažinti mus supančią aplinką.


Ką pranašauja debesys?


* Jei danguje susidaro sluoksniniai kamuoliniai debesys, dažniausiai nusistovi giedri orai.


* Kai viršutinio ar vidurinio aukšto debesų daugėja ir juos ima keisti žemutinio aukšto, nuo žemės paviršiaus vos kelis kilometrus pakilę, debesys, bus šiek tiek lietaus ar sniego.


* Jeigu baltus kamuolinius debesis keičia pajuodę – laukite liūties, perkūnijos ar krušos.


* Kai dangų padengia žemi, švininiai, ištisiniai lietaus debesys, lis arba snigs ilgai ir nuobodžiai.



Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris
Apsaugos kodas:
Įjunkite apsaugos kodo paveiksliuką
Atnaujinti kodą