Aviacijos katastrofos: jų išvengti neįmanoma

Aviacijos katastrofos: jų išvengti neįmanoma

1977 m. kovo 27 d. Kanarų salose susidūrus dviem lėktuvams, žuvo net 583 žmonės. Dokumentinio serialo „Lėktuvo katastrofos tyrimas“ kadras.


Orlaiviai, oro navigacijos prietaisai, įvairių skrydžių valdymą ir saugumą užtikrinančių tarnybų darbas nuolat tobulinami, tačiau katastrofų nepavyksta išvengti. Jas lemia įvairios priežastys – orlaivių techniniai gedimai, itin prastos oro sąlygos, pilotų, aptarnaujančio personalo, aviacijos dispečerių klaidos. Kone kasmet orlaiviuose surengiama ir teroro aktų.


Manvydas VITKŪNAS


Daugiausia aukų pareikalavusių aviacijos katastrofų sąraše 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro aktų metu teroristų užgrobti lėktuvai užima liūdną 1, 2 ir 37 vietas. Į šiaurinį Pasaulio prekybos centro Niujorke bokštą tąsyk rėžėsi užgrobtas iš Bostono į Los Andželą skridęs oro transporto bendrovės „American Airlines“ lėktuvas „Boeing 767“. Žuvo 92 laineryje buvę žmonės ir dar apie 1 600 asmenų ant žemės. Į kitą, pietinį, centro bokštą rėžėsi antros teroristų grupės užgrobtas lėktuvas „Boeing 767“, priklausęs bendrovei „United Airlines“ ir skridęs iš Logano oro uosto netoli Bostono į Los Andželą. Žuvo 65 lėktuve buvę žmonės ir 612 asmenų ant žemės. Trečioji teroristų grupė buvo užgrobusi iš Vašingtono į Los Andželą skridusį oro transporto bendrovės „American Airlines“ lėktuvą „Boeing 757“ ir nukreipė jį į Pentagoną Vašingtone.


Žuvo 64 orlaivyje buvę asmenys ir 125 žmonės ant žemės. Ketvirtas teroristų užgrobtas laineris buvo bendrovės „United Airlines“ „Boeing 757“, skridęs iš Niuarko (Naujojo Džersio valstijoje) į San Fransiską. Šio lėktuvo keleiviai mobiliaisiais telefonais jau buvo gavę informacijos apie pirmųjų lėktuvų rėžimąsi į dangoraižius Niujorke, todėl pasipriešino lainerį užgrobusiems teroristams.

REKLAMA



Manoma, kad radikalieji islamistai planavo nukreipti lėktuvą į Kapitolijų ar Baltuosius rūmus Vašingtone. Keleiviai sutrukdė tai padaryti, ir laineris, nepasiekęs teroristų užsibrėžto tikslo, rėžėsi į žemę netoli Šanksvilio miestelio Pensilvanijos valstijoje. Žuvo 44 laineryje buvę žmonės.


Aviacijos katastrofos: jų išvengti neįmanoma

1985 m. rugpjūtį „Japan Airlines“ lėktuvas „Boeing 747“ sudužo sunkiai pasiekiamame kalnuotame Japonijos regione.


Nukreipti skrydžiai


Košmarų virtine tapusių rugsėjo 11-osios teroro aktų sumanytojai užgrobtus lėktuvus panaudojo kaip ginklus ir smogė jais į taikinius žemėje. Tačiau tai nebuvo aviacijos avarijos tikrąja to žodžio prasme. O štai grynai aviacinis incidentas, tapęs didžiausia tokio pobūdžio katastrofa žmonijos istorijoje, nutiko 1977 m. kovo 27 d. tikrame turistų rojuje – Ispanijai priklausančiose Kanarų salose, netoli Afrikos krantų. Tiesa, ir prie šios tragedijos, nors ir netiesiogiai, prisidėjo teroristai.


Tądien didžiausiame Kanarų salų Las Palmaso oro uoste, esančiame Gran Kanarijos saloje, už Kanarų salų nepriklausomybę kovojusios radikalios grupuotės nariai susprogdino užtaisą. Žuvusiųjų nebuvo, tik kelis žmones lengvai sužalojo dūžtančio stiklo šukės. Tačiau policija pagal iš anksto tokiems atvejams numatytą tvarką ėmėsi visų būtinų procedūrų. Oro uostas buvo laikinai uždarytas, lėktuvai buvo nukreipiami į kitus oro uostus. Daugelis Las Palmase negalėjusių nusileisti lėktuvų pasuko į Los Rodeoso oro uostą Tenerifės saloje. Netrukus čia lėktuvų jau buvo sausakimša. Kelias valandas keleiviai buvo priversti sėdėti orlaiviuose ir laukti, kol dispečeriai leis pilotams riedėti kilimo tako link.


Iš Jungtinių Amerikos Valstijų Los Andželo atskridusio bendrovės „Pan American“ lainerio „Boeing 747“ įgula nervinosi. Kai po ilgo skrydžio jie jau buvo netoli Kanarų salų, radijo ryšiu buvo gauta žinia, kad leistis Las Palmase laikinai uždrausta. Įgulos vadas, matydamas, kad orlaivis turi pakankamai kuro, paprašė leisti kurį laiką būti ore ir palaukti, kol bus atnaujintas oro uosto darbas. Tačiau ispanų dispečeriai buvo nepalenkiami ir nurodė amerikiečiams leistis Los Rodeoso oro uoste. Beveik po keturių valandų Las Palmaso oro uostas vėl buvo atidarytas.


Amerikiečių laineris galėjo kilti bet kurią akimirką, tačiau riedėjimo taką buvo užtvėręs Nyderlandų aviacijos bendrovės KLM orlaivis „Boeing 747“. Jo įgulos vadas, norėdamas sutaupyti laiko Las Palmase, nusprendė Los Rodeoso oro uoste papildyti kuro atsargas. Privažiavusi autocisterna pradėjo pumpuoti aviacinį kurą į olandų lėktuvo bakus. Vėl teko laukti. Galiausiai ir KLM lėktuvas buvo pasirengęs skrydžiui. Dispečeriai leido olandų lakūnams riedėti iki kilimo tako galo, apsisukti ir laukti leidimo kilti. Iš paskos leista riedėti amerikiečiams. Jie turėjo nusukti į šalutinį takelį Nr. 3, praleisti kylantį KLM lėktuvą, tada riedėti iki kilimo tako galo ir kilti.

REKLAMA


Tačiau „Pan American“ lainerio įgula, pasiekusi trečiąjį takelį, pamatė, kad posūkio kampas – pernelyg staigus ir didžiulis lėktuvas negalės atlikti tokio posūkio. Pamanę, kad dispečeris apsiriko, jie ėmė riedėti toliau esančio patogesnio takelio Nr. 4 link. Tuo metu oro uostą gaubė rūkas, matomumas tesiekė 100 metrų. Kol amerikiečių laineris riedėjo ketvirtojo takelio link, kilimo tako galą pasiekęs ir apsisukęs Nyderlandų KLM lėktuvas buvo pasirengęs skrydžiui. Ispanų dispečeriai netobulai kalbėjo angliškai, ir įvyko lemtingas nesusipratimas: dispečerių nurodymas pasirengti skrydžiui lakūnų buvo suprastas kaip leidimas kilti.


Varikliai sugaudė visu galingumu, orlaivis ėmė greitėti kilimo taku, o tuo metu amerikiečių laineris juo dar riedėjo ir buvo tik pradėjęs sukti į takelį Nr. 4. Dėl rūko lėktuvų įgulos nematė viena kitos orlaivių, o kai pamatė, jau buvo vėlu: kylantis KLM laineris savo važiuokle ir galine korpuso dalimi trenkėsi į viršutinę „Pan American“ lėktuvo dalį. Po kelių sekundžių KLM orlaivis nukrito, slysdamas kilimo taku užsidegė ir subyrėjo. Visi 248 jame buvę žmonės žuvo. Labiau pasisekė daliai „Pan American“ lėktuvo keleivių: 61 žmogus išsigelbėjo, bet net 335 žuvo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad nelaimę lėmė kelios priežastys. KLM lainerio pilotai neteisingai suprato dispečerio komandas, radijo ryšys buvo prastas, o „Pan American“ lėktuvo įgula savavališkai nusprendė nusukti į ketvirtąją takelį. Visa tai kainavo gyvybę 583 žmonėms.


Aviacijos katastrofos: jų išvengti neįmanoma

Kilio netekusį „Japan Airlines“ lainerį „Boeing 747“ įgula nesėkmingai bandė išgelbėti daugiau nei pusvalandį.


Nevykęs remontas


Tragedija Kanarų salose įvyko labai staiga, o štai kitos siaubingos katastrofos, įvykusios 1985 m. rugpjūčio 12 d. Japonijoje, aukos prieš mirtį išgyveno pusvalandį trukusį košmarą. Iš Tokijuje esančio Hanedos oro uosto pakilęs oro transporto bendrovės „Japan Airlines“ laineris „Boeing 747“ skrido į Osaką. Pačiame atostogų įkarštyje lėktuvas buvo sausakimšas: juo skrido 509 keleiviai ir 15 įgulos narių. Lėktuvui pakilus, po 12 minučių netikėtai pasigirdo sprogimą primenantis garsas. Lainerio gale su trenksmu nutrūko kilis, ir orlaivis neteko vertikaliojo vairo. Be to, buvo sugadinta hidraulinė sistema. Pažeidus lėktuvo korpusą, salone nukrito oro slėgis, keleiviams ėmė stigti deguonies. Pilotai bandė pasukti orlaivį ir grįžti į oro uostą, bet paaiškėjo, kad laineris – nevaldomas. Lakūnai galėjo kontroliuoti variklių darbą, tačiau tai menkai tegelbėjo. Orlaivis tai kilo į viršų, tai staigiai leidosi žemyn ir vėl kilo.


Nepaisant visų pilotų pastangų, lėktuvo kontrolės nepavyko susigrąžinti, ir jis rėžėsi į statų mišku apaugusio kalno šlaitą. Buvo vakaras, leidosi saulė. Paieškos sraigtasparnio įgula pranešė, jog rado katastrofos vietą, orlaivis visiškai subyrėjęs ir vilties, kad kam nors pavyko išgyventi, nėra. Nusileisti tragedijos vietoje sraigtasparnis negalėjo, nes kalno šlaitas buvo pernelyg status. Tik po 14 valandų, dalį nakties praleidę tarpinėje stovykloje, gelbėtojai pėsčiomis per kalnus pagaliau pasiekė tragedijos vietą. Jie buvo sukrėsti, aptikę keturis išgyvenusius keleivius – 26-erių ir 34-erių moteris, vienos iš jų aštuonmetę dukrą ir dar vieną dvylikmetę mergaitę. Paaiškėjo, kad po katastrofos išgyvenusiųjų buvo daugiau, bet jie nesulaukė pagalbos.



Tyrimas buvo ilgas ir sunkus. Galiausiai išaiškėjo, kad netikėto galinės lėktuvo dalies subyrėjimo priežastis buvo nevykęs remontas, atliktas dar 1978-aisiais. Tada leisdamasis oro uoste laineris galu kliudė tūpimo taką. Pažeista vieta buvo sutvarkyta nesilaikant instrukcijų. Po septynerių metų tai sukėlė katastrofą.


Aviacijos katastrofos: jų išvengti neįmanoma

Turkijos lainerio „McDonnell Douglas DC-10“ katastrofa nusinešė 346 žmonių gyvybes.


Susidūrė ore


1996 m. lapkričio 12 d. Indijoje, už 75 kilometrų nuo sostinės Delio, virš Čarki Dadrio vietovės, daugiau nei 4 kilometrų aukštyje susidūrė oro transporto bendrovės „Saudi Arabian Airlines“ laineris „Boeing 747“, skridęs iš Delio į Džidą (Saudo Arabijoje), ir „Air Kazakhstan“ transportinis lėktuvas „Il-76“, skridęs iš Šymkento (Kazachstane) į Delį. „Boeingu“ skrido 23 įgulos nariai ir 289 keleiviai, daugiausia – indų ir nepaliečių darbininkų, vykstančių į naftos versloves Saudo Arabijoje, o kazachų lėktuvas (juo skrido 10 įgulos narių) atliko komercinį krovinių gabenimo skrydį.


Skrydžių valdymo centro Delyje dispečeris matė, kad lėktuvai yra netoli vienas kito, informavo įgulas apie tai, nurodė, kokį aukštį turi pasirinkti pilotai. Arabų lakūnai viską padarė teisingai, o štai Kazachstano aviatoriai, prastai mokėję anglų kalbą ir padarę pilotavimo klaidų (tai paaiškėjo iššifravus lėktuvo juodąsias dėžes), tapo avarijos kaltininkais. Lėktuvams susidūrus, nė vienas žmogus neišgyveno.


Aviacijos katastrofos: jų išvengti neįmanoma

Nulūžusi lėktuvo „Boeing 747“ važiuoklė po katastrofos Los Rodeoso oro uoste.

Tragedija šalia Paryžiaus


Europos žemyne didžiausia pagal aukų skaičių lėktuvo katastrofa įvyko 1974 m. kovo 3 d. Oro transporto bendrovės „Turkish Airlines“ lėktuvas „McDonnell Douglas DC-10“, skridęs iš Stambulo į Londoną, atliko tarpinį nusileidimą Paryžiaus Orli oro uoste. Prancūzijos sostinėje iš 167 lėktuvu skridusių žmonių išlipo 50, tačiau įlipo net 216 naujų keleivių. Jų būtų buvę mažiau, jei ne tądien vykęs kompanijų BEA ir „Air France“ darbuotojų streikas. Dėl jo daugybė keleivių buvo įstrigę Paryžiuje ir rinkosi alternatyvius skrydžius.


Lėktuvas sėkmingai pakilo iš Orli, bet po 9 minučių dispečeriai radarų ekranuose pamatė, kad taškas, žymintis Turkijos lainerį, netikėtai pasidalijo į du. Radijo ryšiu susisiekti su orlaivio įgula dar pavyko, tačiau pokalbis nenusisekė: buvo girdėti tik šūksniai turkų kalba. Netrukus ryšys nutrūko, abu taškai dingo iš ekranų. Paaiškėjo, kad orlaivis didžiuliu greičiu rėžėsi į žemę keliasdešimt kilometrų nuo Prancūzijos sostinės. Žuvo visi 346 lėktuvu skridę žmonės.


Tyrimo metu buvo nustatyta, kad avariją sukėlė nutrūkusios bagažo skyriaus durys – jos skriedamos dar pažeidė vidurinį variklį ir aukščio vairus. Dėl staigios dekompresijos šešios sėdynės su keleiviais pro įlūžusias salono grindis išlėkė iš lėktuvo, netrukus ir visas nevaldomas tapęs orlaivis rėžėsi į žemę. Išaiškėjo, kad durų uždarymo ir fiksavimo mechanizmas buvo nevykusiai sukonstruotas. Lėktuvo gamintoja, amerikiečių kompanija „McDonnell Douglas“, buvo išsiuntusi klientams aplinkraštį, kaip pašalinti šį gedimą, bet turkų inžinieriai blogai suprato instrukciją ir, užuot sustiprinę fiksavimo mechanizmą, jį dar labiau susilpnino. Šios klaidos padariniai buvo tragiški.



Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris
Apsaugos kodas:
Įjunkite apsaugos kodo paveiksliuką
Atnaujinti kodą