1785 m. liepos 6 d., buvo nuspręsta, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) nacionaliniu piniginiu vienetu taps doleris. Dabar JAV doleris – viena stabiliausių ir dažniausiai naudojamų pasaulio valiutų.

Manvydas VITKŪNAS

Dolerio pavadinimas kilo iš talerio, kuris savo ruožtu kildinamas iš joachimstalerių – dabartinės Čekijos teritorijoje XVI a. pirmojoje pusėje kaldintų stambių sidabrinių monetų, – pavadinimo. Taleriai paplito Europoje, buvo kaldinami dabartinėje Vokietijoje, Austrijoje, Olandijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Skandinavijos šalyse, Lenkijoje, Lietuvoje ir kitose valstybėse. Olandai ir skandinavai talerį ėmė vadinti daleriu, o ilgainiui šis pavadinimas pavirto doleriu. Dabartinių JAV teritorijoje XVIII a. labai populiarios ispaniškos sidabrinės 8 realų nominalo monetos buvo vadinamos ispaniškais doleriais.

„Žalieji“ ir „baksai“

Iki bendro JAV dolerio įvedimo trylika britų kolonijų, 1776 m. tapusių JAV kūrėjomis ir pirmosiomis valstijomis, leido išperkamąsias obligacijas, taip pat vadintas doleriais.

Pirmieji JAV doleriai buvo leidžiami tik kaip monetos. Iš pradžių monetos buvo sidabrinės ir varinės, kaldinamos kiekvienoje valstijoje atskirai. 1830 m. Kalifornijoje atradus didelius aukso išteklius, gausiai pradėta kaldinti ir auksines monetas. Prasidedant JAV pilietiniam karui (1861–1865 m.), sidabro ir aukso atsargos buvo nepakankamos. Nuspręsta spausdinti popierinius banknotus (iki tol greta metalinių dolerių buvo naudojamos popierinės išperkamosios obligacijos, kurias buvo galima iškeisti į auksą ir sidabrą, tačiau visaverčiais banknotais jos nelaikytos).

Nutarus spausdinti popierinius banknotus, pirmoji šį užsakymą ėmėsi vykdyti Niujorko banknotų spaustuvė „American Bank Note Co“. Pasakojama kone anekdotinė istorija: gavę užsakymą atspausdinti milžinišką skaičių banknotų, spaustuvės darbuotojai nusprendė pažiūrėti, kokios spalvos dažų yra sandėlyje. Paaiškėjo, kad žalios.

Todėl doleris ir buvo atspausdintas pilkos ir žalios spalvų. Tokie „žalieji“ buvo iki 2004-ųjų, kai tam tikrų nominalų (5, 10 ir 20) dolerių kupiūras pradėta spausdinti naudojant ir šiek tiek kitų spalvų.

Be žargoninio „žalieji“, populiarus ir kitas neoficialus JAV valiutos pavadinimas – „baksai“. Jis kilęs iš angliško žodžio buckskin, reiškiančio „elnena“. Elnių kailiai buvo viena europiečių geidžiamiausių prekių iš čiabuvių indėnų. Iš pradžių prekyba „bakskinais“ buvo natūrinė – indėnai už juos gaudavo iš baltųjų prekeivių įvairių prekių, vėliau – ir pinigų.

$ simbolis

Doleris dažniausiai žymimas grafiniu simboliu $. Šis dolerio ženklelis rašomas su vienu arba dviem vertikaliais brūkšneliais. Yra kelios šio simbolio kilmės versijos. Dažniausiai teigiama, kad tai iš Ispanijos numizmatikos atėjęs ženklas. Toks pats simbolis naudotas ispanų užkariautose dabartinės Bolivijos žemėse, Potosi vietovėje, turtingoje sidabro, nuo XVI a. iki XIX a. pradžios kaldintose monetose. Šios monetos buvo labai paplitusios ir dabartinių JAV teritorijoje buvusiose kolonijose. Senuosiuose Meksikos piastruose, plačiai cirkuliavusiuose JAV teritorijoje, taip pat buvo ženklas $.

Kita populiari (ir nepaneigianti pirmosios) $ ženklo atsiradimo versija – esą jį pirmasis pradėjo naudoti Naujojo Orleano verslininkas Oliveris Polokas. Jis ispaniškus piastrus iš pradžių, kaip ir daugelis jo kolegų, buhalterinės apskaitos knygose žymėjo raidėmis PS, o vėliau, 1778 m., supaprastino šį simbolį iki $. JAV nepriklausomybės karo metais (1775–1783) O. Polokas pirko iš ispanų ginklus, drabužius, avalynę bei kitus būtinus reikmenis ir siuntė juos su britų kariuomene besikaunantiems amerikiečių kariams. Pirkinių sąskaitas, kuriose buvo naudojamas simbolis $, O. Polokas siuntė JAV karinių pajėgų vadovybei. Pasibaigus kovoms ir JAV nusprendus įsivesti savo valiutą, šalies vadovams jau gerai pažįstamas ženklas $ tapo dolerio simboliu.

Beje, įvairiai vaizduojamas vadinamasis dolerio simbolis reiškia ne tik JAV dolerį, bet ir kai kurias kitų ispanakalbių šalių monetas – pesus, eskudus, realus ir kt.

Bizonai ir indėnai

Iki 1877-ųjų dolerių kupiūrų spausdinimas nebuvo deramai centralizuotas, todėl apyvartoje buvo daug grafiškai nevienodų dolerių banknotų. Galiausiai šią problemą imtasi spręsti centralizuotai. Doleriai tapo vienodi, nepaisant to, kokioje valstijoje jie atspausdinti. Dabartinis visuotinai atpažįstamas dolerių kupiūrų dizainas nustatytas 1929 m. ir kelis kartus buvo tik nežymiai pakeistas. Iki to laiko kupiūrose buvo galima pamatyti ir „egzotikos“ – indėnų, bizonų. Dolerių monetos yra nepalyginamai įvairesnės, kaldinamos įvairių teminių serijų ir pavienės monetos.

Dolerių banknotuose (skirtingai nei monetose) šiuo metu vaizduojami vien vyrai. Daugelis jų buvo JAV prezidentais, tačiau yra ir išimčių. Ant 20 dolerių kupiūros vaizduojamas vienas iš šalies kūrėjų ir pirmasis JAV finansų ministras Aleksandras Hamiltonas, o ant 100 dolerių kupiūros – žymus amerikiečių politikas, mokslininkas, publicistas Bendžaminas Franklinas.

Prieš metus viena mergaitė susitikime su JAV prezidentu Baraku Obama pasiūlė doleriuose vaizduoti ne tik vyrus, bet ir moteris. Prezidentas idėjai pritarė ir sulaukė atsako iš Federalinės rezervų sistemos atstovų. Nuspręsta, kad 2020 m. pasirodys banknotai ir su moters atvaizdu. Tiesa, kol kas nenuspręsta, kokiai garsiai amerikietei teks garbė būti pavaizduotai ant kupiūrų. Beje, XIX a. antrojoje pusėje ant vieno dolerio banknoto buvo pavaizduota moteris – pirmojo JAV prezidento Džordžo Vašingtono žmona Marta.

Įdomu, kad iki šiol bankai privalo priimti dolerius, kurie atspausdinti 1863 m. ar vėliau, ir iškeisti juos į šiuolaikinius. Jeigu jūsų kišenėje yra XIX a. pabaigos dolerių – drąsiai galite eiti į JAV esantį banką. Tačiau neabejotina, kad už tokią seną kupiūrą antikvariate gausite kur kas daugiau dolerių, nei nurodyta ant senovinio banknoto. Beje, itin reta varinė vieno cento moneta, nukaldinta 1793-iaisiais, neseniai buvo parduota už milijoną dolerių, o ne mažiau retas XIX a. pradžioje nukaldintas sidabrinis doleris – net už keturis milijonus šiuolaikinių dolerių!

100 000 dolerių kupiūros

Šiuo metu apyvartoje yra 1, 5, 10, 25, 50 centų ir 1 dolerio monetos bei 1, 5, 10, 20, 50 ir 100 dolerių nominalo kupiūros. Tačiau praeityje, esant nestabiliam dolerio kursui, valiutos devalvacijai, buvo spausdinami ir kur kas didesnių nominalų banknotai. Iki 1945 m. buvo spausdinamos 500, 1 000, 5 000 ir 10 000 dolerių kupiūros. Nuo 1969-ųjų pradėta jas šalinti iš apyvartos, o didžiausia apyvartine kupiūra tapo 100 dolerių.

Įspūdingiausio nominalo buvo 100 000 dolerių kupiūra, išleista 1934 m. Tiesa, tokios kupiūros nepateko į atvirą apyvartą ir buvo naudojamos tik Federalinės rezervų sistemos vidiniams atsiskaitymams.

Iki 1900-ųjų dolerius buvo galima laisvai iškeiti į sidabrą ar auksą, iki 1934 m. – tik į auksą, o nuo 1934 m. iki 1975-ųjų gryno aukso už dolerius galėjo gauti tik užsienio valstybių vyriausybės. Pavyzdžiui, 1965 m. tokia galimybe pasinaudojo Prancūzija. Ji iškeitė į auksą net 750 milijonų dolerių. Nuo 1975 m. doleris nebėra susietas su auksu.

Dabar vienos kupiūros kaip daikto, o ne piniginio vieneto vertė lygi 5,7 amerikietiško cento. Doleriams spausdinti naudojamas popierius, kurio pagrindas yra medvilnės (daugmaž trys ketvirtadaliai) ir lino (ketvirtadalis) pluoštas, ir nedaug įvairių sintetinių medžiagų. JAV dolerių kupiūros yra gerai apsaugotos nuo padirbimo ir labai atsparios: norint, kad kupiūra suplyštų per lenkimo liniją, lenkti reikia apie 4 000 kartų!

Apie pusę visų apyvartoje esančių dolerių yra vieno dolerio nominalo. Iš viso pasaulyje cirkuliuoja milžiniškas grynųjų JAV dolerių kiekis, prilygstantis 1,2 trilijono dolerių sumai.

Buvo susietas litas

Net du trečdaliai dolerių banknotų cirkuliuoja už JAV ribų. Ne tik JAV, bet ir kai kuriose kitose šalyse doleris yra įvestas kaip nacionalinė valiuta. Pavyzdžiui, taip pasielgė Panama, Ekvadoras, Salvadoras, Rytų Timoras, nuo baisios nacionalinės valiutos devalvacijos kentėjusi Zimbabvė.

Lietuvos nacionalinės valiutos lito istorijoje doleriui taip pat teko gana svarbus vaidmuo. Smulkios 1922 m. Lietuvoje įvesto lito monetos buvo pavadintos centais, kaip ir JAV dolerio. Tada dolerio ir lito santykis buvo 10 litų už vieną dolerį. Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir atkūrus nacionalinę valiutą, litas nuo 1994 iki 2002 m. buvo susietas su doleriu santykiu 4:1. Nuo 2002-ųjų vasario iki pat euro įvedimo litas buvo susietas su bendrąja Europos Sąjungos valiuta – euru.
Beje, doleriais vadinamos ne tik JAV, bet ir kai kurių kitų šalių (pavyzdžiui, Australijos, Kanados, Naujosios Zelandijos, Singapūro, Bahamų, Liberijos) nacionalinės valiutos.