Fejerverkiai - išradimas, kuris visada atima žadą

Fejerverkiai - išradimas, kuris visada atima žadą

Europoje pirotechnika labai išpopuliarėjo XVI–XVII a. Graviūroje – fejerverkai Briuselio centre 1686 m.


Iš daugelio žmonijos išradimų su Naujųjų metų sutiktuvėmis labiausiai asocijuojasi du: šampanas ir fejerverkai. Pirmasis džiaugsmo šaltinis buvo išrastas Europoje, antrasis – Azijoje. Fejerverkų tėvyne laikoma Kinija. Nenuostabu, kad ir dabar dauguma mūsų šalyje parduodamų pirotechnikos gaminių yra pagaminti Kinijoje.


Manvydas VITKŪNAS


Senovės Kinijoje per šventes ir apeigas buvo naudojami ne tik šviečiantys, bet ir į dangų kylantys žibintai. Piktosioms dvasioms baidyti naudoti žali bambukai – juos deginant iš pradžių buvo girdimas traškesys, vėliau – atskirų stiebo dalių sproginėjimas. Sandarioje tuščiavidurėje bambuko stiebo dalyje nuo kaitros susidarydavo didelis įkaitusio oro ir garų slėgis, galiausiai suplėšydavęs bambuką į gabalus. Viena iš progų mėtyti bambukų stiebus į laužą buvo Naujųjų metų pagal kinų kalendorių sutiktuvės.


Bambukai buvo panaudoti ir pirmosioms petardoms gaminti. Tam reikėjo ir parako. Jis išrastas, kai kurių tyrinėtojų nuomone, V a. pabaigoje Kinijoje. Tiesa, yra teigiančiųjų, kad iš tiesų paraką išrado ne kinai, o indai ar netgi arabai.


„Tegul naktis virsta diena!“


Kinijoje pasakojama legenda, esą parakas buvo visiškai atsitiktinis išradimas: kartą vienas kinų kariuomenės virėjas netyčia sumaišė salietrą, sierą ir medžio anglis, paskui visą šį mišinį įmetė į ugnį. Į viršų šokusi liepsna iš pradžių išgąsdino virėją, bet vėliau paskatino jį eksperimentuoti. Jis prikimšo parako į bambuko stiebą, jį padegė ir taip išrado pirmąją petardą.

REKLAMA


Šio pasakojimo tikrumu abejojama. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad paraką išrado ne paprastas kinų virėjas, o budistų vienuoliai. Yra duomenų, kad būtent vienuoliai buvo pirmieji pirotechnikai Kinijoje. Kartais netgi teigiama, kad parakas buvo išrastas maišant įvairias medžiagas, o tikrasis eksperimentų tikslas buvo amžinos jaunystės eliksyro paieškos.


Kinų šaltiniai liudija, kad naujamečiai fejerverkai pirmą kartą buvo surengti imperatoriaus rūmų kieme, pasitinkant Naujuosius metus pagal kinų kalendorių. Tarnai mėtė parako pripildytus bambukų stiebus į laužus šaukdami: „Tegul naktis virsta diena!“


Vėliau petardoms ir fejerverkams gaminti vietoj bambukų pradėtos naudoti iš popieriaus pagamintos tūtos ir plonos virvutės – dagčiai.


Gąsdino priešus


Dar vienas kinų išradimas buvo „žiurkė“ – parako pripildyta tūta, kurios vienas galas buvo aklinai užsandarintas, o kitas – skirtas padegti. Tokia mažytė raketa, dažniausiai pritvirtinta prie medinio kotelio, švilpdama šaudavo į viršų. Iš pradžių šis išradimas naudotas karyboje – priešų kariams ir ypač žirgams gąsdinti, vėliau ir pramogoms.


Kas pirmasis atvežė fejerverkų į Europą ir supažindino su pirotechnikos subtilybėmis Senojo žemyno gyventojus, neaišku. Dažnai minima, kad žinias apie pirotechniką paskleidė iš kelionių po Aziją grįžęs italų keliautojas Markas Polas. Kiti teigia, kad su pirotechnika europiečiai susipažino Artimuosiuose Rytuose kryžiaus žygių metu.
Viduramžių Europoje fejerverkų menas sparčiausiai buvo plėtojamas Italijoje, o Renesanso ir vėlesnėse epochose išplito kone po visą Senąjį žemyną. Visgi būtent Italija kelis šimtus metų buvo svarbiausias pirotechnikos kūrimo ir gamybos centras Europoje. Meistrai eksperimentavo su įvairiais degiaisiais mišiniais, kūrė vis naujus jų derinius. Išplito „ugnies ratas“, „fontanas“ ir kiti fejerverkų variantai. Ypač populiari buvo „romėniška žvakė“ – iš vamzdelio paeiliui vienas po kito į dangų šaunantys užtaisai. Taip pat buvo ieškoma įvairių fejerverkų spalvų derinių.

REKLAMA



Įdomu, kad glaudus italų ryšys su pirotechnika išliko iki mūsų dienų. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose tarp didžiausių pirotechnikos gamybos ir paslaugų bendrovių savininkų yra net trys italų kilmės šeimos – Zambeliai, Gručiai ir Rosiai.


Fejerverkiai - išradimas, kuris visada atima žadą

Jau daugelį šimtmečių fejerverkai yra vienas laukiamiausių ir mėgstamiausių reginių.


Ant Gedimino kalno


Be Italijos, pirotechnika buvo plėtojama Prancūzijoje ir ypač Vokietijoje. Žodis „fejerverkas“ yra vokiškos kilmės, kilęs iš dviejų žodžių: Feuer („ugnis“) ir Werk („darbas“). Terminas „petarda“ kilo iš prancūziško žodžio petard („triukšmas“, „skandalas“).


Anglijoje fejerverkai itin populiarūs tapo karalienės Elžbietos I valdymo metais (1558–1603). Valdovė netgi įsteigė geriausiems pirotechnikams teiktą apdovanojimą „Anglijos ugnies meistras“.


Lietuvoje europinės mados taip pat plito. Štai poetas ir Žygimanto Augusto asmeninis sekretorius Lukašas Gurnickis rašė, kad 1540 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo nurodymu Vilniuje buvo surengtos didelės iškilmės, o „ant Vilniaus [Gedimino pilies] kalno įvairūs fejerverkai ir raketos leisti ir kitokie šaunamieji užtaisai buvo uždegti“.


Saliutai ir fejerverkai Vilniuje buvo surengti ir 1633 m. birželio 24 d., iškilmingai pasitinkant į Vilnių atvykusį valdovą Vladislovą IV Vazą. „Piliai priimant svečią ir šeimininką, fejerverkas ir patrankų trenksmas užgulė ausis“, – apie šias iškilmes rašė kunigaikštis Albrechtas Stanislovas Radvila.


Garsusis XVII a. lietuvių artilerininkas Kazimieras Semenavičius savo veikale „Didysis artilerijos menas“, 1650 m. lotynų kalba išleistame Amsterdame, vėliau išverstame į įvairias kitas kalbas, greta artilerijos ir raketų konstravimo, gamybos ir panaudojimo klausimų daug dėmesio skyrė ir fejerverkams bei kitoms pirotechnikos priemonėms.


Pavojingas verslas


Šiandien pirotechnikos gamybos lyderė yra Kinija, o mažiau pramoginių sprogmenų gaminama įvairiose šalyse. Šis verslas – gana pavojingas. Neretai pirotechnikos gamyklose griaudėja tragiškos fejerverkų papliūpos. Štai 2002 m. Indonezijoje kilus gaisrui 10 įmonės darbuotojų žuvo, dar 15 buvo sužeisti. 2008-aisiais Indijoje nelegalioje pirotechnikos priemonių gamykloje įvykus sprogimui žuvo 23 žmonės, 10 iš jų – vaikai.


2010 m. įvykus sprogimui pirotechnikos gamykloje Kinijoje žuvo 19 žmonių, dar 153 buvo sužeisti. Milžinišką gaisrą beveik visą parą gesino 60 ugniagesių komandų. Iš nelaimės zonos buvo evakuota daugiau nei 2 tūkst. vietos gyventojų. 2015-ųjų gegužę Indijoje esančioje pirotechnikos gamykloje įvykęs sprogimas nusinešė 11 gyvybių. Panašių nelaimių sąrašas būtų labai ilgas.



„Storulių“ rekordai


Mūsų laikais pirotechnikos specialistai ir įmonės varžosi, kas sugebės sukurti įspūdingesnį šviesos ir garso šou. Kai kurie pasiekimai pateko netgi į Gineso rekordų knygą.
Italų Gručių šeimos pirotechnikos įmonė 1976–1977 m. siekė pagaminti ir išbandyti paties didžiausio kalibro fejerverką. Jų gaminiai buvo praminti „Storuliu 1“ ir „Storuliu 2“. Šie fejerverkai buvo įspūdingo dydžio – 91 cm aukščio ir 1 m skersmens, 325 kg svorio. Pirmuoju bandymu „Storulis 1“ buvo paleistas iš specialios plieninės mortyros, svėrusios dvi tonas, tačiau nesugebėjo pakilti – sprogo vos pajudėjęs iš vamzdžio ir starto vietoje paliko kelių metrų skersmens duobę. Mortyra buvo nusviesta 400 m. Pirotechnikai pasimokė iš klaidos, perskaičiavo sprogmenų kiekį, santykį, patobulino mortyrą ir po metų Floridoje paleido į orą „Storulį 2“. Šį kartą šūvis buvo sėkmingas, tačiau milžiniškas fejerverkas sprogo gana žemai – 45 m aukštyje.


Šis pirotechnikų rekordas buvo nuvainikuotas 1988-aisiais, kai Japonijos Hokaido saloje iššautas 1,5 m skersmens, tačiau daug lengvesnis – „tik“ 700 kg svorio – fejerverkas. Sprogusio fejerverko skersmuo buvo 1 300 m.


Įspūdingiausi fejerverkai


Pats didžiausias pasaulyje fejerverkas buvo surengtas 2008 m. kovo 29 d. Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Čia vykusias prestižines žirgų lenktynes – Dubajaus pasaulio taurės turnyrą – vainikavo milžiniškas pirotechnikos šou. Iš penkiasdešimties įvairių vietų į dangų kilo gausybė fejerverkų (iš viso sunaudota daugiau kaip 100 tonų pirotechninių medžiagų). Ugnies šou rūpinosi 400 pirotechnikos specialistų.


Rekordinis naujametis fejerverkas surengtas 2006 m. Atlanto vandenyne esančioje ir Portugalijai priklausančioje Madeiros saloje. Net 37 pirotechninės baterijos buvo išdėstytos 6 km ilgio ir 2,7 km pločio atkarpoje. Nuostabus ugnies ir muzikos spektaklis truko 8 minutes. Per tą laiką nugriaudėjo rekordinis skaičius – net 66 tūkst. – sprogimų.

REKLAMA


Netrukus pamatysime, kuo pirotechnikos specialistai nustebins pasaulį pasitinkant naujuosius 2018 metus.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų rasite žurnale "Savaitė"



Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris