Pasaulio oro uostai aštrių pojūčių mėgėjams

Pasaulio oro uostai aštrių pojūčių mėgėjams

Lėktuvų leidimasis Šventojo Martyno saloje – išties įspūdingas reginys.


Pasaulyje yra keli tūkstančiai oro uostų. Kai kurie iš jų, kad ir labai gerai įrengti, pilotų nemėgstami dėl dažnai tvyrančio rūko ar smarkių vėjų, kiti pavojingi dėl erdvės stokos ar sudėtingo reljefo. Kviečiame pasižvalgyti po kai kuriuos, sukeliančius išties ekstremalių pojūčių.


Manvydas VITKŪNAS

Prancūzijos ir Nyderlandų pasidalyta nedidelė (vos 87 kv. km ploto) Šventojo Martyno sala Karibų jūroje yra tikras atogrąžų rojus. Čia puikus klimatas, daugybė viešbučių, pramogų centrų, jūros pakrantėje poilsiui pritaikyta trys dešimtys paplūdimių. Bene garsiausias iš jų – Maho, esantis pietinėje, Nyderlandams priklausančioje salos dalyje. Ir garsus jis toli gražu ne dėl to, kad smėlis čia baltesnis nei kitose vietose. Tai išties ekstremali poilsio vieta.


Žuvo turistė


Visiškai šalia Maho paplūdimio įrengtas Princesės Julianos tarptautinis oro uostas, taip pavadintas 1944 m. čia apsilankiusios Nyderlandų princesės Julianos, po kelerių metų tapusios šalies monarche, garbei. Kiek anksčiau šis oro uostas buvo įkurtas kaip karinis objektas. Dabar tai pagrindiniai vartai į salą tūkstančiams turistų.


Šventojo Martyno sala – vulkaninės kilmės, kalnuota, todėl planuojant, kur įrengti oro uostą, teko gerokai pasukti galvas. Dabar saloje leidžiasi dideli keleiviniai laineriai, o kilimo ir tūpimo tako ilgis tikrai neįspūdingas – 2 180 metrų. Todėl lėktuvai pradeda smarkiai žemėti dar virš jūros, o virš paplūdimio praskrieja 20, 15, kartais – ir vos 10 metrų aukštyje. Turistams tai palieka didžiulį įspūdį, tačiau lainerio sukeliamas oro srautas (jo greitis kartais siekia 160 km/val.) – labai pavojingas. Jis lyg viesulas bloškia žmones, todėl yra įrengta daug perspėjimo ženklų, kad šioje vietoje draudžiama būti leidžiantis orlaiviams (ypač šalia oro uostą juosiančios tvoros).


Žmonės informuojami per garsiakalbius, raginami pasitraukti saugiu atstumu artėjant lėktuvams. Bet kur tau! Kas gali būti įspūdingiau už asmenukę, padarytą besileidžiančio lainerio fone. Kai kuriems žmonėms tai kainuoja labai brangiai. Liepos viduryje žuvo 57-erių turistė iš Naujosios Zelandijos. Moterį, stebėjusią, tiesa, ne lėktuvo leidimąsi, o kilimą, nubloškė oro transporto bendrovės „Caribbean Airlines“ lėktuvo „Boeing 737“ sukeltas gūsis. Griūdama ji stipriai susižalojo galvą, buvo nugabenta į ligoninę, bet, nepaisant gydytojų pastangų išgelbėti smalsuolės gyvybę, netrukus mirė.



Pasaulio oro uostai aštrių pojūčių mėgėjams

Kaipgi grįši iš Šventojo Martyno salos be tokios įspūdingos asmenukės?


Trumpiausias takas


Visiškai netoli Šventojo Martyno salos yra taip pat Nyderlandams priklausanti Sabos sala. Išskirtinę adrenalino dozę gauna čia besileidžiančių lėktuvų pilotai ir keleiviai. Gyventojų šioje vos 13 kv. km ploto saloje – tik 2 tūkst., turistų per metus apsilanko daugmaž 25 tūkst., todėl didelio uosto čia niekas niekada nestatė (ir vietos nebūtų). Tačiau bent mažas oro uostas reikalingas. Ir jis – išties mažas: čionykštis kilimo ir tūpimo takas (vos 396,5 metro) – bene trumpiausias iš visų tarptautinių oro uostų.


Kad ir koks menkas būtų Sabos oro uosto kilimo ir tūpimo takas, bet jis yra. O štai kitos salos – Baros (vienos iš Išorinių Hebridų salų šalia vakarinės Škotijos pakrantės) – vietiniame oro uoste (veikiau – aerodrome) išvis nėra specialaus tako. Lėktuvai kyla ir leidžiasi jūros pakrantėje tiesiog nuo ir ant paplūdimo smėlio! Oro uostas veikia tik vandenyno atoslūgio metu, nes potvynio metu „takas“ atsiduria po vandeniu. Gyventojų saloje – vos kiek daugiau nei tūkstantis, todėl dideli orlaiviai čia nereikalingi. Baroje dažniausiai kyla ir leidžiasi maži, bet patvarūs kanadiečių lėktuvai „Twin Otter“, galintys skraidinti iki 20 keleivių.


Pasaulio oro uostai aštrių pojūčių mėgėjams

Baros oro uoste kaip kilimo ir tūpimo takas naudojama jūros pakrantė.

Nelaimė po nelaimės


Kur kas didesnė Madeiros sala Atlanto vandenyne, priklausanti Portugalijai, turi tarptautinį oro uostą, kuriam 2016 m. vietos valdžios sprendimu suteiktas garsiojo kraštiečio, portugalų futbolininko Krištiano Ronaldo, gimusio Madeiroje, vardas. Apie 2,5 mln. keleivių per metus aptarnaujantys Madeiros oro vartai yra vieni sudėtingiausių pasaulyje. Dėl salos reljefo ypatybių besileidžiančių lėktuvų pilotai pirmiausia turi nukreipti orlaivį į kalnus, o paskui beveik paskutinę akimirką – į tūpimo taką. Ilgą laiką ši aplinkybė, taip pat labai trumpas kilimo ir tūpimo takas (tuomet – vos 1 600 metrų) ir salą dažnai talžantys itin stiprūs vėjai vertė pilotus tikėtis Dievo apvaizdos kone prieš kiekvieną leidimąsi.


Likimas ne visiems buvo gailestingas. 1977 m. Madeiroje sudužo oro transporto bendrovės „TAP Portugal“ lėktuvas „Boeing 727“. Buvo kiek viršytas leidžiamas tūpimo greitis, o dėl štormo takas buvo labai šlapias. Lėktuvas nebūtų sudužęs, jei takas būtų buvęs ilgesnis. Tąkart orlaivis nulėkė nuo tako ir sudužo. Žuvo 131 iš 164 žmonių, skridusių lemtingu reisu.


Tų pačių metų gruodžio 18 d. Madeiros oro uoste įvyko dar viena skaudi nelaimė – dėl piloto klaidos tūpiantis portugalų oro transporto bendrovės „SATA Internacional“ lėktuvas „Aerospatiale Caravelle“ nepasiekė tūpimo tako ir rėžėsi į vandenį. Žuvo 36 žmonės.


Po šių nelaimių Portugalijos valdžia ėmėsi oro uosto rekonstrukcijos, tačiau tik po 8 metų kilimo ir tūpimo tako ilgis pasiekė 1 800 metrų. Tačiau ir to nepakako. 2000-aisiais buvo baigtas dar vienas rekonstrukcijos etapas, tako ilgis pasiekė 2 777 metrus. Didelė dalis pailginto tako įrengta estakados principu ant 180 masyvių, 3 metrų skersmens, gelžbetoninių polių.


Pasaulio oro uostai aštrių pojūčių mėgėjams

Didelė dalis Madeiros oro uosto kilimo ir tūpimo tako įrengta ant gelžbetoninių polių.


Dirbtinėje saloje


Kalnuotoje ir dėl žemės stygiaus daug nepatogumų patiriančioje Japonijoje, netoli Osakos, esantis Kansajo oro uostas – itin modernus, bet labai neįprastas. Jis įrengtas dirbtinėje saloje. Iki tol 2,6 mln. gyventojų turinčiame Osakos mieste veikė senasis Osakos oro uostas. Tačiau jis nepajėgė priimti visų lėktuvų, o vietos gyventojai prieštaravo bandymams plėsti oro uostą, skundėsi dideliu lėktuvų keliamu triukšmu.


1987–1989 m. iš 48 tūkst. gelžbetonio blokų, 21 mln. kub. metrų grunto ir daugybės kitų medžiagų bei konstrukcijų Osakos įlankoje buvo įrengta dirbtinė sala, joje iki 1994-ųjų iškilo šiuolaikiškas oro uostas su dviem terminalais, 3,5 ir 4 km ilgio kilimo ir tūpimo takais. Statybos kainavo net 15 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Dar milijardą dolerių kainavęs 3 km ilgio tiltas sujungė oro uostą su krantu. Šis oro uostas – saugus, atlaikė jau nemažai žemės drebėjimų ir taifūnų. Visgi besileidžiantiems keleiviams dažnai atrodo, kad orlaivis nepasieks tvirto pagrindo ir nukris į jūrą.

REKLAMA


Pasaulio oro uostai aštrių pojūčių mėgėjams

Kansajo oro uostas Japonijoje – lyg gelžbetoninis lėktuvnešis.

Tako gale – praraja


Ne mažiau nei oro uostai salose adrenalino suteikia aukštikalnėse esantys oro uostai. 1953 m. pirmųjų į Everesto viršūnę įkopusių nepaliečio Tensingo Norgėjaus ir Edmundo Hilario iš Naujosios Zelandijos garbei pavadintas Tensingo–Hilario oro uostas Lukloje (Nepale) yra 2 860 metrų virš jūros lygio aukštyje ir turi vos 527 metrų ilgio kilimo ir tūpimo taką. Vienas jo galas baigiasi kelių šimtų metrų gylio praraja, kitas remiasi į kalną, tad vietos manevrams čia nėra. Pilotai privalo viską atlikti itin tiksliai, beje, navigacijos įranga oro uoste – menka. Maža to, oro sąlygos kalnuose keičiasi labai greitai, tad čia turi skraidyti tik tikri profesionalai.


Pasaulio oro uostai aštrių pojūčių mėgėjams

Tensingo–Hilario oro uostas Nepale skirtas stiprių nervų lakūnams.


Vieno prabangiausių Alpių kurortų – Kurševelio (Prancūzijoje) – oro uoste sumontuota šiuolaikiška navigacijos įranga, tačiau pats kilimo ir tūpimo takas yra ne tik trumpas (vos 525 metrų), bet ir banguotas. Todėl šis oro uostas skirtas tik mažiesiems keleiviniams ir sportiniams lėktuvams.


Pasaulio oro uostai aštrių pojūčių mėgėjams

Kurševelio oro uosto Prancūzijoje kilimo ir tūpimo takas – ne tik trumpas, bet ir banguotas.


Kelias per taką


Iš neįprasčiausių oro uostų reikia paminėti ir esantį pačiuose Europos pietuose, Didžiosios Britanijos valdoje Gibraltare. Jo kilimo ir tūpimo tako ilgis siekia 2 437 metrus, čia gali leistis reaktyviniai lėktuvai. Tačiau norint nenulėkti į jūrą pilotams tenka būti itin atidiems, mat abu tako galai siekia vandenį. Kai čia nekyla ir nesileidžia lėktuvai, skersai tako važiuoja automobiliai, eina žmonės. Kilimo ir tūpimo takas kerta pagrindinį kelią, jungiantį Gibraltarą su Ispanija. Į šiaurę nuo tako yra pasienio kontrolės postas.


Pasaulio oro uostai aštrių pojūčių mėgėjams

Gisborno oro uosto (Naujojoje Zelandijoje) kilimo ir tūpimo taką kerta... geležinkelis.


Dar originaliau atrodo Gisborno oro uostas Naujojoje Zelandijoje. Jį kerta geležinkelio linija, todėl geležinkelio transporto ir oro uosto dispečeriai turi itin atidžiai derinti traukinių ir orlaivių judėjimo grafikus. Prieš keliolika metų ši geležinkelio atkarpa buvo intensyviai naudojama. Dabar šia linija traukiniai dažniausiai veža tik turistus.



Kitos naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris
Apsaugos kodas:
Įjunkite apsaugos kodo paveiksliuką
Atnaujinti kodą