Saulės žybsniai sutrikdo ramų gyvenimą

Saulės žybsniai sutrikdo ramų gyvenimą

Saulė - nevaldomas dangaus šviesulys.



Tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Saulė yra taikus ir ramus dangaus kūnas, žmonėms dovanojantis šviesą bei šilumą. Iš tikrųjų mokslininkai jau seniai pastebėjo, kad čia vyksta audringi ir nenuspėjami procesai, galintys sutrikdyti ramų žmonių gyvenimą. Daugelis esame girdėję apie Saulės sukeliamas geomagnetines audras.


Audros įžiebia pašvaistes


Skelbiant orų prognozes neretai atkreipiamas dėmesys ir į geomagnetinių audrų tikimybę, nes jos neabejotinai gali turėti poveikį žmonėms bei kai kuriems veikiantiems mechanizmams, ryšio priemonėms.


Kas yra tos geomagnetinės audros, paklausėme Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo Algirdo Kazlausko.


„Geomagnetinės audros prasideda Saulėje. Kol joje neįvyksta koks nors žybsnis ar kitoks įvykis, prognozuoti Žemėje kilsiančių reiškinių tiesiog neįmanoma. Pavyzdžiui, Saulėje įvykus radiaciniam žybsniui elektromagnetinis spinduliavimas Žemę pasiekia jau po aštuonių minučių. Tačiau nuo tokios spinduliuotės poveikio mus patikimai saugo stora Žemės atmosfera. Jeigu Saulėje, būtent į Žemę nukreiptoje pusėje, įvyksta su magnetizmu susijęs žybsnis, iš Saulės vainiko išmetami įmagnetintos plazmos debesys, per dvi ar tris dienas pasiekiantys Žemę. Laimė, mūsų planeta turi unikalią ypatybę – atmosferą, kuri visa, kas gyva Žemėje, apsaugo sugerdama Saulės spinduliuotę.

REKLAMA


Tačiau kai plazmos debesys intensyviai išmetami, Žemės magnetinis laukas sutrikdomas – iš Saulės atskrieję ir jos magnetinio lauko linijas nešantys minėti debesys iš vienos pusės spaudžia Žemės magnetinis lauką, sukurdami stiprias elektros sroves jonosferoje. Šios srovės savo ruožtu sukuria magnetinius laukus, dėl to Žemės magnetinio lauko stiprumas pradeda svyruoti, ir Žemėje stebimos vadinamosios geomagnetinės audros“, – aiškino mokslininkas.


Tiesa, Saulė į Žemę elektringųjų dalelių srautą siunčia nuolat (tai vadinamasis Saulės vėjas), tačiau dėl Žemės magnetinio lauko jos mūsų nepasiekia – išilgai šio lauko linijų nukreipiamos aplink Žemę.


Kai sutrikdoma šių procesų pusiausvyra ir iš Saulės atskrieję elektronai bei protonai patenka į jonosferą, jie smarkiai pagreitinami ir turi pakankamai energijos sužadinti deguonies bei azoto atomus jonosferoje, dėl ko šie išspinduliuoja raudonos ir žalios spalvų fotonus, t. y. nakties danguje pasirodo įvairių spalvų spinduliai, lankai, debesys – vadinamoji Žemės poliarinė – Šiaurės ar Pietų – pašvaistė.

REKLAMA


Dieną poliarinė pašvaistė nematoma, nes ją užgožia Saulės šviesa, tačiau pats reiškinys gali vykti ir šviesiuoju paros metu. Nors poliarinė pašvaistė būdingiausia poliarinėms sritims, stiprių geomagnetinių audrų metu kartais matoma ir vidutinėse platumose ar netgi netoli atogrąžų.


Kai kurie lietuviai dar prisimena 2001 metų spalio 21 dieną matytą pašvaistę. Tą naktį žvaigždėtame danguje atsiradę raudoni spinduliai buvo matomi ir Vilniaus centre. Žinoma, kad pašvaistė Lietuvoje regėta ir 1958-aisiais, kai buvo registruotas itin didelis Saulės aktyvumas.


Kodėl Saulė nerimsta?


Jau seniai dangaus kūnus stebintys mokslininkai pastebėjo, kad Saulėje tai atsiranda, tai pranyksta įvairios dėmės. Jiems pavyko išsiaiškinti, jog tos dėmės yra smarkiai įmagnetintos ir tose vietose vyrauja gerokai žemesnė temperatūra.


Be to, mokslininkai nustatė, kad Saulės dėmių skaičius periodiškai kinta – nuo vieno dėmių „maksimumo“ iki kito praeina maždaug vienuolika metų. Kai tų dėmių pagausėja, Saulės aktyvumas padidėja, taigi ir geomagnetinių audrų tikimybė tampa dažnesnė. XX amžiuje mokslininkai taip pat išsiaiškino, jog dėmių „maksimumo“ metu keičiasi Saulės magnetinių polių poliariškumas, taigi viso Saulės ciklo trukmė yra apie 22 metus.


Ar didelio Saulės aktyvumo galima tikėtis 2014-aisiais? A. Kazlauskas pabrėžia, jog mokslininkai niekaip negalėjo tiksliai numatyti pastarojo Saulės aktyvumo piko. Iš pradžių jį prognozavo 2012 metais, vėliau kalbėjo apie metais vėlesnį laiką. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) ir Nacionalinės mokslų akademijos ekspertų parengtame pranešime buvo perspėjama, kad dėl Saulės aktyvumo piko 2012-aisiais gali kilti neregėtas chaosas: milijonai žmonių likti be elektros, nustoti veikti mobilieji telefonai, o labai moderniose šalyse – net tualetai.



Vėliau NASA atstovai kalbėjo apie 2013 metais užgriūsiančią itin galingą Saulės audrą, kuri vyksta tik kartą ar du per vienos žmonių kartos gyvenimą. Tačiau, laimė, nieko panašaus neįvyko.


„Remiantis mokslininkų stebėjimais galima daryti išvadą, jog savo „maksimumą“ Saulė greičiausiai bus pasiekusi praėjusių metų pavasarį. Tuomet buvo stebimas didesnis skaičius audrų. Tačiau pastarasis ciklas nebuvo toks, kokius buvo įprasta stebėti. Iš esmės jis buvo silpnesnis, negu prognozuota“, – dėstė pašnekovas.


Saulės magnetinės spinduliuotės intensyvumas dažniausiai matuojamas JAV orų ir okeanografijos tarnybos pasiūlyta skale nuo 1 iki 5 (5 žymi aukščiausią intensyvumo laipsnį). Magnetiniai trikdžiai paprastai nusakomi K indeksu nuo 1 iki 9.


A. Kazlauskas teigė, jog praėjusį ketvirtadienį Lietuvoje buvo stebima žemiausios kategorijos (G1) geomagnetinė audra. Ji truko kelias valandas. Neretai geomagnetinės audros trunka apie vieną ar dvi paras.


Per vienuolika metų trunkantį Saulės aktyvumo ciklą žemiausios kategorijos geomagnetinių audrų gali būti iki pusantro tūkstančio, padidėjusio Saulės aktyvumo metais – iki poros šimtų per metus. Aukščiausios kategorijos geomagnetinės audros per vieną Saulės ciklą įvyksta tris keturis kartus, o galinčios sukelti katastrofiškus padarinius – maždaug kartą per penkis šimtus metų.


Mokslininkas sako, jog iš anksto tiksliai numatyti geomagnetines audras yra beveik neįmanoma, nebent aktyviai Saulės dėmių zonai atsisukus į Žemę ar stebint magnetinio lauko struktūrą apie Saulės dėmę galima prognozuoti, kad gresia Saulės žybsnis. Tiksliai nustatyti Žemei gresiančias geomagnetines audras galima tik prieš dvi ar tris dienas, nes tiek laiko gali užtrukti, kol išsiveržę Saulės plazmos pliūpsniai pasieks Žemės atmosferą.

REKLAMA


Poveikis – nevienodas


Įvykus stipriai geomagnetinei audrai ne visose Žemės rutulio vietose juntamas vienodas jos poveikis. Didžiausias jis būna magnetinių polių, kur susikerta Žemės paviršius ir magnetinio lauko ašis, regionuose. Beje, Šiaurės magnetinis polius ir Šiaurės ašigalis nesutampa. Šiaurės polius dabar yra Šiaurės Rytų Kanadoje, už 1 600 km nuo geografinio Šiaurės ašigalio. Magnetinio poliaus padėtis nėra pastovi. Ji keičiasi, nes kinta geomagnetinis laukas, tad per metus gali pasislinkti net keliasdešimt kilometrų.


Kuo toliau magnetinis polius, tuo silpnesni yra geomagnetinio lauko svyravimai. Mūsų platumose, pasak A. Kazlausko, geomagnetinės audros didelio pavojaus nekelia, kur kas pavojingesnė yra ultravioletinė radiacija, taip pat galinti būti geomagnetinės audros padarinys, tačiau ji gali padidėti ir be geomagnetinės audros. Nuo ultravioletinės radiacijos saugo ozono sluoksnis, kurį iš tikrųjų gali paveikti Saulės audrų sukelti pokyčiai viršutiniuose atmosferos sluoksniuose.


Geomagnetinių audrų procesus stebi įvairios tarnybos ir siunčia savo perspėjimus kitoms suinteresuotoms tarnyboms. Žemę nuo geomagnetinių audrų poveikio gali šiek tiek apsaugoti planetą supantis magnetinis laukas ir atmosfera, o štai virš Žemės atmosferos esančius mechanizmus Saulės žybsniai gali paveikti gana stipriai. Jie gali sutrikdyti signalų perdavimą – visuotinės padėties nustatymo sistemos (GPS) palydovų siunčiami duomenys gali būti netikslūs.


Nuo GPS priklauso ne tik mobilieji telefonai ar automobilių navigacijos įrenginiai, bet ir lėktuvų navigacijos sistemos. Todėl esant stiprioms geomagnetinėms audroms lėktuvų pilotai raginami neskristi per magnetinių polių regionus ir pasirinkti kitus kelius.


Saulės išsviestos plazmos dalelės, sukėlusios Žemės elektromagnetinio lauko svyravimus, gali taip pat padaryti nemažai žalos, pavyzdžiui, paveikti elektrinius įrenginius, esančius Žemės paviršiuje, sudeginti transformatorius. Antai 1859 metais kilusi nepaprastai stipri geomagnetinė audra pasireiškė ne tik tuo, kad Italijoje ir Kuboje buvo galima stebėti švytėjimą, tokį patį kaip ašigalyje, bet ir tuo, kad Europoje ir JAV užsidegė telegrafo linijos.

REKLAMA


1921-ųjų gegužę kilusi geomagnetinė audra abiejose Atlanto pusėse sukėlė daugybę trumpojo jungimosi atvejų. Daugelis dar mena ir 1989 metų geomagnetinę audrą, kuri Kanados Kvebeko provincijoje iš rikiuotės išvedė elektros tiekimo linijas ir net šešis milijonus žmonių devynioms valandoms paliko be elektros.


Mokslininkai teigia, kad jei dabar kiltų tokio stiprumo audra kaip 1921 metais, be elektros liktų 130 milijonų žmonių. Jei pasikartotų 1859-ųjų stiprumo audra, nuostoliai būtų dar didesni: Žemėje būtų pažeista infrastruktūra ir kiltų panika – dingus elektrai sutriktų vandens tiekimas, neveiktų šildymo ir šaldymo įrenginiai, telefonai ir t. t.


Ar audrų reikia saugotis?


Lietuva yra palyginti saugioje geomagnetinių audrų poveikio zonoje. Ar tai reiškia, kad čia jų padarinių galime nesulaukti?


A. Kazlauskas sako, jog geomagnetinių audrų padarinių, kurie būtų pakenkę kokiems nors elektronikos mechanizmams ar elektros bei ryšio sistemoms, iki šiol mūsų šalyje nebuvo užfiksuota, išskyrus retas plika akimi tamsiame danguje matomas spalvotas pašvaistes.


Ar sutrikdytą Žemės magnetinį lauką gali justi žmonės? Specialistai nesutaria dėl geomagnetinių audrų poveikio žmonėms. Vieni teigia, kad tokiomis dienomis pablogėja ligonių būklė, padaugėja infarkto ir insulto atvejų. Kiti aiškina, jog geomagnetinės audros nekelia pavojaus žmonių sveikatai, nes jonizuotas daleles absorbuoja ar atspindi Žemės atmosfera.


Pasidomėję, kokias rekomendacijas geomagnetinių audrų dienomis siūlo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų specialistai, išgirdome, jog nesiūlo jokių, mat tokių reiškinių poveikis žmonėms nėra įrodytas moksliškai.


Tačiau dar trisdešimtajame XX amžiaus dešimtmetyje Nicoje (Prancūzijoje) buvo atsitiktinai pastebėta, kad daugiausia pagyvenusių žmonių miokardo infarkto atvejų būdavo tada, kai labiausiai sutrikdavo telefonų stočių darbas ir ryšys tapdavo iš esmės neįmanomas. Vėliau buvo išsiaiškinta, kad telefono ryšys sutrinka geomagnetinių audrų metu. Tuo remiantis ir buvo padaryta išvada, kad infarktas ir insultas, kaip ir telefono ryšio sutrikimai, yra tiesiogiai susiję su geomagnetinėmis audromis.


Nustatyta, kad į geomagnetines audras reaguoja 50–70 proc. visos žmonijos. Stresinės reakcijos pradžia gali sutapti su geomagnetinės audros pradžia arba prasidėti likus vienai ar dviem dienoms iki audros, kitaip tariant, Saulės blyksnio metu. Įdomu, kad 50 proc. populiacijos geba adaptuotis, t. y. nejunta geomagnetinių audrų poveikio.


Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas dr. Mykolas Biliukas yra pastebėjęs, jog keletą dienų prieš geomagnetinę audrą padidėja širdies priepuolių skaičius, padaugėja pacientų, varginamų sutrikusio širdies ritmo, ypač prieširdžių virpėjimo, taip pat dusulio ir nevaldomai aukšto kraujospūdžio. Taip pat padaugėja ligonių neurologijos skyriuose, kur žmonės gydomi dėl insulto.


Po geomagnetinės audros sveikatos sutrikimai paprastai praeina labai greitai – jau kitą dieną žmogui vaistų reikia perpus mažiau.


Lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms jau kelias dienas prieš audrą reikia papildomai gerti kraują skystinančių vaistų, taip pat raminamųjų, nes dėl magnetinio lauko suaktyvėjimo kraujas ima tirštėti, didėja nervinė įtampa ir kartu trinka kraujospūdis, tad jo kontrolei tomis dienomis taip pat dera skirti daugiau dėmesio.


Planuoti gyvenimą pagal geomagnetinių audrų prognozę vertėtų ir sveikiesiems. Svarbiausia – pristabdyti gyvenimo tempą: nesiimti didelių fizinių ir psichologinių krūvių, vengti stresinių situacijų, gerai išsimiegoti, jei įmanoma, neplanuoti rimtų, įtemptų pasitarimų darbe, nepradėti naujų darbų, nesileisti į ilgas keliones, kurių metu tenka ilgai sėdėti sulenktomis kojomis, nes didėja rizika susidaryti trombų.


Jei vis dėlto tenka keliauti, prieš kelionę derėtų išgerti kraują skystinančių vaistų. Taip pat saugant sveikatą vertėtų valgyti lengvą maistą – daugiau vaisių, daržovių, neriebios mėsos, rauginto pieno produktų. Derėtų atsisakyti alkoholio ir cigarečių, gerti raminamųjų vaistažolių arbatų.


Parengta pagal žurnalą „Savaitė“







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)