Pasaulio futbolo čempionatai: nuo ko viskas prasidėjo

Pasaulio futbolo čempionatai: nuo ko viskas prasidėjo

1872 m. Glazge (Škotijoje) pirmąsias oficialias rungtynes žaidė Anglijos ir Škotijos futbolo rinktinės


Pasaulio futbolo čempionatai: nuo ko viskas prasidėjo


2018 m. vasarą Rusijoje vykęs pasaulio futbolo čempionatas – jau 21-asis toks renginys šios bene populiariausios pasaulyje sporto šakos istorijoje. Planetos futbolo čempionatai pradėti rengti 1930 m. Pirmojo čempionato šeimininke ir nugalėtoja tapo nedidelė Pietų Amerikos šalis, gyventojų skaičiumi labai panaši į Lietuvą, – Urugvajus.


Manvydas VITKŪNAS


Futbolo ištakų ieškoma antikinėje Graikijoje ir Romoje, renesansinėje Italijoje. Ten išties buvo mėgstami komandiniai žaidimai su kamuoliu, daug kuo primenantys futbolą. Tačiau tikroji šio žaidimo tėvynė – Didžioji Britanija. Čia žaidimai su kamuoliu itin išpopuliarėjo XIX a. Didėjant šalies urbanizacijai, augant miestų gyventojų skaičiui, atsirado gausybė komandų, bet nebuvo aiškių žaidimo taisyklių. Tai tapo ypač aktualu įvairių universitetų, koledžų, mokyklų atstovams, kurie norėjo varžytis tarpusavyje, tačiau nesutarė, kaip reikia tai daryti. 1846 m. Kembridžo universitete įvyko įvairių komandų atstovų susitikimas, jame po audringų diskusijų buvo priimtos pirmosios futbolo taisyklės, žinomos kaip Kembridžo taisyklės. 1857-aisiais Šefilde buvo įkurtas seniausias iki šiol gyvuojantis futbolo klubas – „Sheffield Football Club“. Jis daug prisidėjo prie tolesnio futbolo taisyklių tobulinimo. Pavyzdžiui, nusistovėjo vienu metu žaidžiančių komandos futbolininkų skaičius – 11. Anksčiau buvo galima pamatyti žaidžiant, tarkime, po 14 futbolininkų. 1863 m. buvo įsteigta Anglijos futbolo asociacija, po dešimtmečio – Škotijos futbolo asociacija. Ne kartą buvo peržiūrėtos taisyklės, atsisakyta kai kurių tuomet naudotų regbio elementų. Ekonominiai ir kultūriniai ryšiai, žmonių mobilumas sparčiai augo. Britiškos futbolo taisyklės ėmė plisti po pasaulį.

REKLAMA


Pirmosios rungtynės


Pirmosios tarptautinės futbolo rungtynės vyko taip pat Didžiojoje Britanijoje. 1872 m. Glazge (Škotijoje) pirmąsias oficialias rungtynes žaidė Anglijos ir Škotijos komandos. Abi šios šalys yra Jungtinės Karalystės dalis, bet nuo pat XIX a. turi atskiras nacionalines rinktines, kaip ir Šiaurės Airija (tuomet – dar visa Airija) bei Velsas. 1870–1872 m. buvo surengtos penkerios draugiškos Anglijos ir Škotijos rinktinių rungtynės (dvejos baigėsi lygiosiomis, tris kartus pergalę šventė anglai), o 1872 m. lapkričio 30 d. Edinburge, „Hamilton Crescent“ kriketo stadione, stebint 4 tūkst. žiūrovų, įvyko pirmosios oficialios tarptautinės futbolo rungtynės, pasibaigusios lygiosiomis 0:0. Nuo 1883–1884 m. reguliariojo sezono Anglijos, Škotijos, Velso ir Airijos rinktinės žaidė Britanijos futbolo čempionate, rengtame iki 1984-ųjų.


Vis didesnio dėmesio futbolas susilaukė ir žemyninėje Europoje bei kituose pasaulio regionuose. 1904 m. buvo įsteigta Tarptautinė futbolo asociacijų federacija – FIFA. Vasaros olimpinėse žaidynėse 1900 m. (Paryžiuje) ir 1904 m. (Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Sent Luise) futbolas buvo parodomoji sporto šaka, o nuo 1908-ųjų tapo oficialia olimpinių žaidynių šaka. Tais metais Londone vykusioje IV olimpiadoje pirmąją vietą pelnė Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Airijos karalystės rinktinė, antroje vietoje liko Danija, trečioje – Nyderlandai.

REKLAMA


Laimėjo šachtininkai


Visgi futbolo mėgėjai nebuvo linkę tenkintis vien savo sporto šakos atstovavimu olimpinėse žaidynėse. Jau 1909 m. pabandyta surengti pirmąjį didelį tarptautinį futbolo turnyrą už Britanijos ribų. Italijos Turino mieste škotų verslininkas, garsios prekybos arbata kompanijos įkūrėjas Tomas Džonstonas Liptonas į futbolo turnyrą sukvietė profesionalias komandas iš Italijos, Šveicarijos ir Vokietijos. Deja, nė vienas profesionalus britų klubas nesutiko dalyvauti šiame turnyre. Tada T. D. Liptonas pakvietė į Turiną mėgėjų klubą iš Šiaurės Rytų Anglijos – „West Auckland FC“. Šiame klube laisvu nuo darbo laiku daugiausia žaidė angliakasiai. Jiems pavyko įveikti profesionalų komandas iš žemyninės Europos. 1911 m. Turine vėl buvo surengtas turnyras. Į jį atvykę anglai dar kartą pademonstravo savo pranašumą ir sutriuškino Turino „Juventus“ rezultatu 6:1.


Įvairių šalių nacionalinių futbolo rinktinių žaidėjų profesionalumas augo, plėtėsi sėkmingai pasirodančių komandų geografija. 1920 m. Antverpene vykusiose olimpinėse žaidynėse triumfavo Belgijos futbolininkai, o 1924 m. Paryžiuje ir 1928 m. Amsterdame olimpinių čempionų laurus nuskynė Pietų Amerikos atstovai – Urugvajaus rinktinė. Amsterdame gerai pasirodė ir Afrikos atstovai – Egipto komanda užėmė 4 vietą.


„Šiandien mes jau negalime apriboti futbolo vien olimpinėmis žaidynėmis“, – FIFA kongrese 1927-aisiais pareiškė Prancūzijos futbolo federacijos prezidentas Anri Delonė. Jis pasiūlė rengti Europos ir pasaulio futbolo čempionatus. Pasaulio čempionatą pavyko surengti gana greitai, jau 1930 m., o štai pirmasis Europos futbolo čempionatas įvyko tik 1960-aisiais Paryžiuje.



Nenorėjo vykti


Nusprendus rengti pasaulio futbolo čempionatą 1930 m., iškilo labai rimtas klausimas: kurioje šalyje jis turėtų vykti? FIFA kongrese buvo svarstomos kelių šalių – Ispanijos, Italijos, Nyderlandų, Švedijos ir Urugvajaus – kandidatūros. Favorite buvo laikoma Pietų Amerikos valstybė, mat prieš tai Urugvajaus rinktinė buvo du kartus tapusi olimpine čempione. Ji pelnytai laikyta stipriausia pasaulyje.


Urugvajus darė viską, kad pirmasis pasaulio futbolo čempionatas būtų surengtas ir pavyktų. Buvo pažadėta šalies sostinėje Montevidėjuje pastatyti modernų stadioną, padengti nemažą dalį čempionate dalyvausiančių rinktinių narių išlaidų. Prancūzų skulptorius Abelis Lafleras gavo užsakymą sukurti čempionato prizą, turėjusį atitekti nugalėjusiai komandai. Tai buvo sparnuotos pergalės deivės Nikės laikoma aštuoniakampė taurė. Skulptūrėlė buvo pagaminta iš paauksuoto sidabro, o jos pagrindas – iš lazurito.


Tai buvo pirmasis ir vienintelis pasaulio futbolo čempionatas, prieš kurį nevyko kvalifikaciniai atrankos turnyrai. Be šeimininko Urugvajaus, į čempionatą greitai užsiregistravo nemažai Vakarų pusrutulio rinktinių: Argentinos, Čilės, Brazilijos, Paragvajaus, Bolivijos, Peru, Meksikos, JAV. O štai europiečiai atsakyti delsė, nors FIFA prezidentas Žiulis Rimė nėrėsi iš kailio, ragindamas dalyvauti čempionate. Daugelis argumentavo nenorą vykti į Urugvajų tuo, kad kelionė laivu per Atlantą – labai tolima, brangi ir pavojinga. Britai atsisakė dalyvauti pasaulio čempionate motyvuodami, kad turi savo lygą. Italai, ispanai, vokiečiai ir daugelio kitų šalių atstovai irgi nesutiko vykti į Urugvajų. Senajam žemynui atstovavo tik keturios šalys: Prancūzija, Belgija, Jugoslavija ir Rumunija. Prancūzus ir belgus pavyko įkalbėti nesunkiai, o štai Balkanų regione teko gerokai pasistengti. Jugoslavijos rinktinėje to metu buvo krizė, susipyko serbų ir kroatų žaidėjai, karalius Aleksandras I nesutiko skirti pinigų. Kroatai atsisakė vykti į Urugvajų, todėl išplaukė vieni serbai. Rumunijos karalius Karolis II, atvirkščiai, labai palaikė rinktinės dalyvavimo čempionate idėją, pats asmeniškai komplektavo rinktinę. Jugoslavai leidosi į tolimą kelionę laivu „Florida“ iš Prancūzijos Marselio uosto. O iš Italijos Genujos uostamiesčio išplaukęs „Conte Verde“ plukdė Rumunijos rinktinę. Pakeliui stodamas įvairiuose uostuose, šis laivas surinko ir atplukdė į Montevidėją ir Prancūzijos, Belgijos bei Brazilijos rinktines.

REKLAMA


Pasaulio futbolo čempionatai: nuo ko viskas prasidėjo

Urugvajaus sostinėje Montevidėjuje 1930 m. pastatytas įspūdingas stadionas


Šūviai stadione


Urugvajus čempionatui pasirengė kaip reikiant. Montevidėjuje iškilo įspūdingas „Centenario“ stadionas. Jame tilpo net 90 tūkst. žiūrovų. Statybos darbai buvo baigti likus vos penkioms dienoms iki čempionato pradžios. Taip pat daliai rungtynių naudoti du mažesni stadionai – „Gran Parque Central“ (20 tūkst. vietų) ir „Pocitos“ (1 tūkst. vietų), priklausę vietos futbolo klubams. Komandos buvo suskirstytos į A, B, C ir D grupes.


Rungtynėse teisėjavo 15 teisėjų iš įvairių šalių. Didžiausią klaidą padarė brazilų arbitras Žilbertas de Almeida Regas, nurodęs Prancūzijos ir Argentinos rungtynes baigti, kai pagrindinio laiko liko dar šešios minutės. Į pusfinalį pateko Urugvajaus, Argentinos, JAV ir Jugoslavijos rinktinės. Argentina 6:1 laimėjo prieš JAV, o urugvajiečiai tokiu pat rezultatu įveikė jugoslavus. Rungtynės dėl trečiosios vietos nevyko, JAV ir Jugoslavijos rinktinių kapitonams uždarymo ceremonijos metu buvo įteikti bronzos medaliai. Vėliau FIFA nusprendė, kad pagal taškų santykį pirmojo pasaulio futbolo čempionato trečiosios vietos laimėtoja laikytina JAV rinktinė. O štai dėl pirmosios vietos laukė žūtbūtinė kova tarp čempionato šeimininkų urugvajiečių ir kaimyninės Argentinos rinktinės.


Pasaulio futbolo čempionatai: nuo ko viskas prasidėjo

Finalines Urugvajaus ir Argentinos komandų rungtynes perpildytame „Centenario“ stadione 1930 m. liepos 30 d. stebėjo daugiau nei 90 tūkst. žmonių


Finalinės rungtynės vyko liepos 30 d. „Centenario“ stadione. Jis buvo sausakimšas. Laivais iš Buenos Airių į Montevidėją atplaukė daugiau kaip 15 tūkst. argentiniečių sirgalių. Dalis jų buvo ginkluoti – Urugvajaus pareigūnai konfiskavo šimtus peilių, pistoletų, revolverių. Vis dėlto kai ką sirgaliai sugebėjo paslėpti, ir rungtynių metu tribūnose ne kartą aidėjo šūviai (laimė, į orą). Prieš rungtynes ir urugvajiečiai, ir argentiniečiai atsinešė į stadioną savo kamuolius, tad buvo neaišku, kuriuo reikia žaisti. Rungtynių arbitras belgas Džonas Langenusas metė monetą ir paskelbė, kad pirmajame kėlinyje bus naudojamas argentiniečių, antrajame – urugvajiečių kamuolys. Pirmąjį pasaulio futbolo čempionatų istorijoje įvartį pelnė urugvajietis Pablas Doradas 12-ąją rungtynių minutę. Po to buvo du argentiniečių įvarčiai, bet galiausiai šeimininkai atsitiesė ir pelnė tris įvarčius. Pergalę rezultatu 4:2 šventė urugvajiečiai, tapę pirmojo pasaulio futbolo čempionato nugalėtojais. Paskutinis šių istorinių rungtynių dalyvis argentinietis Fransiskas Antonijus Varaljas mirė 2010-aisiais, sulaukęs 100 metų.


Pasaulio futbolo čempionatai: nuo ko viskas prasidėjo

Urugvajaus rinktinė, laimėjusi pirmąjį pasaulio futbolo čempionatą


Urugvajus vėl pretenduoja


Vėliau čempionatai vyko kas ketverius metus, tik dėl Antrojo pasaulinio karo buvo padaryta ilgoka pertrauka. Penkiose šalyse (Brazilijoje, Italijoje, Meksikoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje) pasaulio futbolo čempionatai vyko po du kartus, o 2002-aisiais čempionatas surengtas iškart dviejose valstybėse – Japonijoje ir Pietų Korėjoje.


Dabar jau žinoma šalis, tapsianti kito, 2022 m. vyksiančio, čempionato šeimininke. Tai milžiniškais naftos ir dujų ištekliais garsėjantis Kataras, iki šiol nežibėjęs įspūdingais futbolo laimėjimais. Beje, būtent tėvynėje pirmą kartą pasaulio futbolo čempionate debiutuos Kataro rinktinė. 2010-aisiais Ciuriche (Šveicarijoje) vykusios atrankos metu Kataras nurungė tokias konkurentes kaip Australija, JAV ir visą būrį kitų valstybių.


Nemažai šalių pretenduoja tapti 2026 m. čempionato šeimininke. O į 2030-ųjų čempionatą jau nusitaikė Urugvajus. Būtų išties gražu ir simboliška, jei ši šalis laimėtų atranką ir lygiai po 100 metų pasaulio futbolo čempionatas vėl vyktų ten, kur viskas prasidėjo dar 1930 m.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)



Daugiau >>