Kodėl Havajų salos po truputį didėja?

Kodėl Havajų salos po truputį didėja?

Viena turistų lankomiausių vietų Honolulu – garsusis Vaikikio paplūdimys.


Prieš 240 metų, 1778 m. sausio 18 d., anglų kapitono Džeimso Kuko vadovaujamos ekspedicijos dalyviai aptiko Ramiajame vandenyne Havajų salas. Tąsyk jos buvo pavadintos Sandvičo salomis. Šis archipelagas išgarsėjo kaip atogrąžų rojus, buvo nepriklausoma karalyste, vėliau – respublika, galiausiai tapo 50-ąja Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstija.

Manvydas VITKŪNAS


Havajai – vienintelė JAV valstija, kuri visa yra salyne. Šis archipelagas, užimantis 29 tūkst. kv. km plotą (mažiau nei pusė Lietuvos ploto), driekiasi iš šiaurės vakarų į pietryčius net 2 400 km. Havajai – tai 137 salos ir salelės, dalis jų sudaro atolus. Šių salų dydis labai skiriasi – nuo kelių šimtų kvadratinių metrų iki tūkstančių kvadratinių kilometrų. Didžiausia sala, taip pat vadinama Havajais, arba Didžiąja sala, yra 10,4 tūkst. kv. km ploto ir dydžiu lenkia, pavyzdžiui, Vilniaus apskritį. Pietrytinėje salyno dalyje esančios didžiosios Havajų salos sudaro net 99 proc. viso salyno ploto, o šiaurės vakarų salos – labai mažos.


Kodėl Havajų salos po truputį didėja?

Havajų valstijos vėliavoje įamžintas salų buvimo Didžiosios Britanijos dominija laikotarpis.


Tautų katilas


Havajuose gyvena daugiau nei 1,4 mln. žmonių, tačiau dabar vos dešimtadalis jų tėra čiabuviai – havajiečiai. JAV priklausančio salyno gyventojų etninė sudėtis – itin marga. Jokia etninė grupė Havajuose nesudaro absoliučios gyventojų daugumos. Baltieji amerikiečiai – tik ketvirtadalis visų gyventojų. O štai beveik 40 proc. salyno gyventojų atvyko iš Azijos. Tarp jų daug japonų ir filipiniečių (po 14 proc.), kinų ir kitų tautybių atstovų.


Beveik dešimtadalis žmonių – ispanakalbiai, daugiausia kilę iš Meksikos ir Puerto Riko. Bene garsiausias mišrioje šeimoje Havajuose gimęs asmuo – buvęs JAV prezidentas Barakas Obama. Jo tėvas buvo Honolulu mokęsis Barakas Huseinas Obama, atvykęs iš Afrikos valstybės Kenijos, mama Stenli En Danham – baltaodė amerikietė, atvažiavusi į Havajus iš Kanzaso valstijos studijuoti antropologijos. Studentai susilaukė sūnaus ir jį pavadino tėvo vardu – Baraku Huseinu.


Kodėl Havajų salos po truputį didėja?

Kapitono Džeimso Kuko žūtis. Dail. Džordžas Karteris, 1783 m.

Tarp tikinčiųjų daugiausia (šeštadalis) yra katalikai, o daugiau nei pusė salų gyventojų teigia esantys netikintys. Visa ši tautų ir religijų „mišrainė“ salyne susiformavo dėl išties sudėtingų Havajų istorijos vingių.
Kai prieš 240 metų prie salų pasirodė anglų laivai, vadovaujami garsiojo keliautojo Džeimso Kuko, čia jau apie pusantro tūkstančio metų gyveno polineziečiai. Manoma, kad į Havajus III ir IV a. sandūroje atvyko persikėlėliai iš Markizo salų, o XIII ir XIV a. sandūroje – iš Taičio. Ilgainiui susiformavo havajiečių tautybė.


Daugelį amžių Havajų salose gyvavo kelios valstybėlės, daug kariavusios tarpusavyje. Aukščiausią, karaliams artimą, havajiečių visuomenės sluoksnį sudarė privilegijuotieji – žyniai, kariai, laivavedžiai, gydymą išmanę žiniuoniai, o gyventojų daugumą – paprasti žvejai ir žemdirbiai. Kai 1778 m. Dž. Kukas atrado Havajus, juose dar nebuvo vieningos valstybės.


Kodėl Havajų salos po truputį didėja?

Paminklas Džeimsui Kukui Vaimėjoje (Kauajo saloje).


Atidavė dalį kūno

Didysis anglų keliautojas Havajus aptiko savo trečiosios ekspedicijos metu. Pirmą kartą ekspedicijai aplink Žemę (jos tikslas buvo astronominiai stebėjimai Pietų pusrutulyje ir pietinio žemyno, vadinto Terra Incognita – Nežinomoji Žemė, paieškos) Dž. Kukui buvo patikėta vadovauti 1768-aisiais. Tąsyk žemyno Dž. Kukas nerado, tačiau ištyrė rytines Australijos pakrantes ir išsiaiškino, kad Naująją Zelandiją sudaro dvi didžiulės salos.


Antrojoje Dž. Kuko ekspedicijoje aplink pasaulį (1772–1775 m.) dalyvavo ir vokiečių mokslininkai Reinholdas ir Georgas Forsteriai. G. Forsteris vėliau tapo Vilniaus universiteto profesoriumi. 1776 m. Dž. Kukas leidosi į trečiąją ekspediciją aplink pasaulį. Jos metu ir atrado Havajų salas. Keliautojas pavadino jas Sandvičo salomis – taip pagerbė Admiraliteto pirmąjį lordą, ketvirtąjį Sandvičo grafą Džoną Montagju.


Havajuose anglai praleido dvi savaites, papildė maisto ir gėlo vandens atsargas ir leidosi tolyn į šiaurę, pasiekė Beringo sąsiaurį, skiriantį Aziją ir Šiaurės Ameriką, ir įplaukė į Arkties vandenyną. Susidūrę su dreifuojančiais ledais, anglai pasuko atgal ir grįžo į Havajus. Čia įvyko lemtingas incidentas. Prie vienos iš salų pakrantės remontuojant laivą, čiabuviai pavogė gelbėjimosi valtį. Dž. Kukas su dešimčia kareivių išsilaipino krante ir kilusio susirėmimo metu žuvo nuo čiabuvių rankos.

REKLAMA


Anglams pavyko atgauti tik dalį Dž. Kuko palaikų, todėl spėjama, kad kitas kūno dalis havajiečiai galėjo suvalgyti. Tiesa, kanibalizmas Havajuose buvo labai retas reiškinys (palyginti, pavyzdžiui, su Naująja Zelandija ar Fidžiu). Kartais kanibalizmas tapdavo kai kurių apeigų dalimi. Kaip ir kaip ten būtų, Dž. Kuko bendražygiai savo vado kūną atgavo toli gražu ne visą – į laivą atplukdytame krepšyje tebuvo jo dalys (trūko apatinės kūno dalies ir apatinio žandikaulio). Savo kapitono likučius bendrakeleiviai palaidojo jūroje.


Kodėl Havajų salos po truputį didėja?

Paskutinė Havajų karalienė Liliuokalani 1893 m. buvo nušalinta karinio perversmo metu.


Karalystė žlugo


1810 m., tuo pat metu, kai per Europą pergalingai žengė Napoleonas Bonapartas, Havajuose triumfavo tenykštis karvedys, netgi gavęs Ramiojo vandenyno Napoleono pravardę, karalius Kamehameha I. 1795–1810 m. jis, subūręs gausią kariuomenę ir apginklavęs ją europietiškais ginklais, kelių karo žygių metu suvienijo Havajų salas į karalystę, išleido išties pažangų kodeksą, užmezgė diplomatinius santykius su įvairiomis užsienio šalimis. Havajuose ėmė gausėti baltųjų naujakurių.


Iš pradžių tai buvo katalikų ir protestantų misionieriai, vėliau prisijungė ir banginių medžiotojai, prekiautojai, laivų statytojai, plantatoriai. 1840-aisiais buvo priimta Havajų konstitucija. Havajų nepriklausomybę garantavo Prancūzija, JAV ir Didžioji Britanija (1794–1843 m. salos buvo laikomos britų protektoratu). Tačiau jau 1851 m. JAV pasiskelbė „išskirtine Havajų globėja“. Pati Havajų karalystė taip pat turėjo savo kariuomenę. XIX a. pirmojoje pusėje ją sudarė iki keliasdešimties tūkstančių karių (vėliau jų skaičius sumažėjo iki kelių šimtų), keliolika artilerijos pabūklų ir keli karo laivai.


Kodėl Havajų salos po truputį didėja?

Čiabuviai havajiečiai dabar tesudaro dešimtadalį salyno gyventojų.


XIX a. havajiečių gretas labai retino įvairios epidemijos. Ėmė stigti rankų plantacijose (jas daugiausia valdė baltieji). Pradėta įvežti darbininkų iš Japonijos, Kinijos, Korėjos, Filipinų, taip pat gausėjo europiečių. Atvykėlių įtaka nuolat augo. 1893-iaisiais karinio perversmo metu buvo nušalinta paskutinė Havajų karalienė Liliuokalani. Po metų paskelbta Havajų Respublika. Joje valdžią užėmė keli amerikiečių kilmės havajiečiai, gimę salyne, mokėję čiabuvių kalbą, tačiau siekę prijungti salas prie JAV.


Prezidentu tapo baltasis havajietis Sanfordas Dolas. 1895 m. nesėkmingai pabandyta jėga sugrąžinti monarchiją, perversmo palaikymu apkaltinta buvusi karalienė Liliuokalani nuteista kalėti penkerius metus, tačiau ji juos praleido ne kalėjime, o savo rūmuose. Galiausiai buvusiai valdovei buvo grąžinta laisvė ir skirta solidi pensija. Tačiau Havajų nepriklausomybės era baigėsi. 1898 m. liepos 7 d. JAV aneksavo Havajų salas, jos įgijo teritorijos statusą.


Kodėl Havajų salos po truputį didėja?

Dėl vulkanų veiklos kai kurių salų plotas po truputį didėja.


Senjorų rojus


1941 m. gruodžio 7 d. Japonija užpuolė JAV karinę jūrų bazę Perl Harbore, Oahu saloje. Amerikiečiai buvo užklupti netikėtai – JAV ir Japonija netgi nebuvo paskelbusios viena kitai karo. Japonų pajėgos nuskandino ar smarkiai apgadino keliolika amerikiečių laivų, sunaikino daugiau nei 200 lėktuvų, subombardavo ginklų ir kuro sandėlius, elektrinę ir kitus objektus. JAV neteko 2 402 (dar 1 282 buvo sužeisti), Japonija – 65 karių. Ši ataka privertė JAV įsitraukti į Antrąjį pasaulinį karą.


1959-aisiais Havajai buvo galutinai įtraukti į JAV sudėtį. Šios šalies vėliavoje atsirado penkiasdešimtoji (ir bent jau kol kas – paskutinė) valstiją simbolizuojanti žvaigždė. O štai pačios Havajų valstijos vėliava (jos kampe matome Didžiosios Britanijos vėliavą) mena tuos laikus, kai salos buvo britų protektoratas.

REKLAMA


Po 200 metų baltųjų ir azijiečių skverbimosi labai pasikeitė ne tik etninė salyno gyventojų sudėtis. Kadaise gyventojai išgyvendavo tik dėl žvejybos ir žemdirbystės. Šie verslai ir dabar svarbūs (vien ananasų Havajuose kasmet užauginama apie 330 tūkst.). Šiuo metu Havajų ekonomikos variklis – paslaugos. Švelnaus klimato (vidutinė metinė temperatūra – 25 laipsniai) ir nuostabaus kraštovaizdžio salos labai patrauklios turistams (čia jų kasmet apsilanko apie 6 mln.).


Galimybe senatvę praleisti Havajuose naudojasi turtingi amerikiečių pensininkai. Taip pat Havajai yra svarbus jūrų ir oro transporto mazgas, o Honolulu veikia daug bankų ir finansinių paslaugų centrų. Norinčiųjų apsigyventi Havajuose neatbaido net seisminis aktyvumas – kasmet salyne fiksuojama apie 50 įvairaus stiprumo žemės drebėjimų.


Kodėl Havajų salos po truputį didėja?

Havajų salose turistų laukia įvairios pramogos, tarp jų – nardymas.

Išsigando raketos


Havajų teritorija labai nežymiai, tačiau nuolat didėja. Tai susiję su dalies iš čia esančių gausių ugnikalnių aktyvumu. Lava upeliais bėga į jūrą ir sukuria nuostabų reginį, galiausiai sustingsta ir taip didina sausumos plotą. Kai kurie vulkanai – itin aktyvūs. Štai Kilauėja beveik nuolatos veržiasi nuo 1983-iųjų. O Vajalealės ugnikalnis, esantis Kauajo saloje, laikomas viena drėgniausių vietų planetoje. Tai lemia šio ugnikalnio forma, vyraujanti vėjo kryptis ir vandenyno srovės.


1993–1994 m. čia buvo fiksuotas pasaulio rekordas – be perstojo lijo 247 paras! Kauajo sala labai gausiai lankoma turistų dėl gana rūstaus salos grožio: jos krantai daugelyje vietų – labai aukšti, statūs, vietomis it siena besileidžiantys vandenyno link. O štai turistų taip pamėgtas garsusis Vaikikio paplūdimys Honolulu turi savo paslaptį – šviesus smėlis į jį buvo vežamas net iš Kalifornijos!


Kodėl Havajų salos po truputį didėja?

Įspūdingas Kauajo salos pakrantės reljefas.

Nors Havajai gali pasirodyti esantys tikras atogrąžų rojus, jie toli gražu nėra idiliško pasaulio dalis. Sausio 13 d. salyno gyventojai patyrė didžiulį stresą, gavę perspėjimą: „Balistinė raketa gali pasiekti Havajus. Neatidėliodami ieškokite slėptuvės. Tai ne mokymai.“ Netrukus paaiškėjo, kad ši žinutė iš gelbėjimo centro buvo išsiųsta per klaidą, tačiau havajiečiai jau buvo patikėję, kad iš Šiaurės Korėjos jų link skrieja branduolinis ginklas...


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ



Panašios naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris