Garsus argentiniečių rašytojas Chorchė Luisas Borchesas kartą pasakė: „Rojų aš visuomet įsivaizdavau kaip biblioteką.“ Bibliotekos – žinių ir išminties simbolis. Vienos iš jų garsėja savo architektūra, kitos – unikaliais leidiniais. Tačiau kiekviena turi savo istoriją...

Pati didžiausia

Pati didžiausia pagal sukauptų knygų skaičių yra Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kongreso biblioteka Vašingtone. Ji buvo įkurta prieš du šimtmečius – 1800 metais. Beje, iš pradžių buvo sumanyta kaip knygų saugykla, kurioje reikiamos informacijos galėtų ieškoti visuomenės veikėjai.

Deja, prabėgo vos 14 metų, ir per karą visą biblioteką sudegino anglų kariai. Tuomet JAV prezidentas Tomas Džefersonas kilniaširdiškai pasiūlė bibliotekai knygų iš savo asmeninės kolekcijos. JAV kongresas tam pritarė. T. Džefersonas perdavė bibliotekai 6 400 savo knygų daugiau kaip už 23 tūkstančius dolerių. Tais laikais tai buvo iš tiesų karališka dovana.

Laikui bėgant, bibliotekos saugyklose knygų vis daugėjo, ir dabar ten yra daugiau kaip 115 milijonų leidinių, išleistų 450 pasaulio kalbų. Tarp jų yra ir unikalių. Pavyzdžiui, Johano Gutenbergo, spausdinimo mašinos išradėjo, išleista Biblija.

JAV kongreso biblioteka – tai tarsi miniatiūrinis demokratinės valstybės modelis. Tarp jos skaitytojų yra ir paprastų mirtingųjų, ir gerai žinomų visuomenės veikėjų.

Kitos milžinės

2013 metais Birmingame, Jungtinėje Karalystėje, duris atvėrė nauja viešoji biblioteka. Teigiama, kad tai didžiausia viešoji biblioteka visoje Europoje, garsėjanti gausiomis kultūros paveldo kolekcijomis. Pavyzdžiui, bibliotekoje saugoma pati didžiausia pasaulyje Viljamo Šekspyro knygų kolekcija – ją sudaro net 43 000 egzempliorių. Tarp jų – nemažai itin vertingų ir retų leidinių. Bibliotekos erdvės užima 31 000 kvadratinių metrų, pastate įrengtas netgi teatras. Bibliotekos statyba kainavo apie 189 milijonus svarų sterlingų.

Didžiausia Azijoje – Kinijos nacionalinė biblioteka. Ją 1901 metais įkūrė Čingų dinastija. 2008-aisiais biblioteka buvo rekonstruota. Bendras jos plotas – 250 tūkstančių kvadratinių metrų. Ją dydžiu lenkia vos kelios bibliotekos.

Pietų pusrutulyje „pirmauja“ Fišerio biblioteka. Tai Sidnėjaus universiteto biblioteka, joje saugoma daugiau kaip 5 milijonai knygų.

Pati garsiausia

Ne taip seniai duris atvėrė Aleksandrijos biblioteka Egipte. Ji atstatyta toje pačioje vietoje, kur buvo garsioji biblioteka, egzistavusi dar III amžiuje prieš Kristų. Kaip žinoma, dalis jos buvo sunaikinta per gaisrą 47 metais prieš Kristų. Vėliau, 391 metais, „paplušėjo“ krikščionys. Na, o per stebuklą išlikę kolekcijos fragmentai galutinai pražuvo maždaug VII–VIII amžiais.

Iš pradžių idėjai atstatyti biblioteką prieštaravo archeologai. Jų nuomone, statybos galėjo sunaikinti daug vertingų dalykų, galinčių būti tose vietovėse. Tačiau Egipto vyriausybė vis dėlto nusprendė atkurti šlovingąją biblioteką ir paskelbė konkursą. Jame dalyvavo 524 architektai iš 52 pasaulio valstybių. Laimėjo originalus norvegų projektas. Unikalus futuristinio stiliaus pastatas buvo statomas daugiau kaip 10 metų ir kainavo 220 milijonų JAV dolerių.

Naujojoje bibliotekoje yra 11 aukštų, o skaitykloje vienu metu gali tilpti 2 tūkstančiai lankytojų. Įdomu ir tai, kad Egipto vyriausybė šiai bibliotekai suteikė ypatingą statusą: jos vadovai yra pavaldūs pačiam šalies prezidentui.

Britų pasididžiavimas

Jungtinės Karalystės biblioteka turimų leidinių skaičiumi gali drąsiai varžytis su JAV kongreso biblioteka. Pagrindinė jos užduotis – išsaugoti kultūrinį šalies paveldą ir padaryti jį prieinamą kiekvienam britui. Kasdien į šios bibliotekos saugyklas atkeliauja visų publikacijų, išleistų Jungtinėje Karalystėje, kopijos. Joje saugomi ne tik laikraščiai, žurnalai bei knygos, bet ir kortos, įvairūs piešti leidiniai, unikalūs patentai. Čia saugoma Leonardo da Vinčio užrašų knygelė, pirmasis „Times“ numeris, išleistas 1788 metų kovo 18-ąją, „The Beatles“ rankraščiai. Vadinamajame garso archyve – daugybė muzikos įrašų.

Bibliotekos knygų lentynos driekiasi daugiau kaip 600 kilometrų ir kasmet pailgėja dar 12.
Viena iš uždariausių saugyklų – Britanijos muziejaus skyrius, kur patekti gali toli gražu ne kiekvienas. Savo laiku leidimus lankytis šioje saugykloje turėjo tokios įžymybės kaip Čarlzas Dikensas, Karlas Marksas, Bernardas Šo, Virdžinija Vulf.

Svarbu ne tik gausa

Hercogienės Anos Amalijos biblioteka Veimare didžiuojasi visi vokiečių bibliofilai. Šioje bibliotekoje saugomi tokie unikalūs dokumentai kaip popiežiaus ediktas dėl Martyno Liuterio atskyrimo nuo Bažnyčios. O ko verta daugiau kaip 4 tūkstančių tomų legendinio „Fausto“ kolekcija. Beje, nedaug kas žino, kad didysis Gėtė ištisus 35 metus dirbo bibliotekininku ištaigingoje pilyje.

Veimaro bibliotekoje nėra tiek daug knygų, kaip kitose garsiausiose bibliotekose, tačiau itin vertingų ir retų leidinių čia gausu. Argi kuri nors kita biblioteka galėtų pasigirti tuo, kad turi apie 2 tūkstančius viduramžių rankraščių, ankstyvųjų spausdintų Biblijų kolekciją, daugybę įvairiomis epochomis gyvenusių garsių žmonių laiškų? Žodžiu, čia tikras rojus knygų mėgėjams.

Pačios keisčiausios

Pati simboliškiausia biblioteka įsikūrusi Osakoje, Japonijoje. Čia žmonės ateina ne todėl, kad paskaitytų, o dėl to, kad pajustų stebuklingą knygų galią. Pusapvaliame betoniniame pastate yra nuostabaus grožio sodas. Apsilankymas šioje bibliotekoje – tarsi spektaklis, kurio centre yra knygos. Knygos šioje bibliotekoje neskirtos skaityti, jos turi likti tarsi nepasiekiamos...

Kanzas Sičio viešosios bibliotekos tikrai nesupainiosi su jokiu kitu pastatu dėl išskirtinės išvaizdos. Šio pastato fasadas visiškai atspindi jo turinį. Jis – tarsi pilna knygų lentyna. Knygų dydis – įspūdingas (aukštis – apie 8 metrus). Miesto gyventojams buvo leista patiems išsirinkti, kokios knygos taps bibliotekos „veidu“. Tarp šių kūrinių – Gabrielio Garsijos Markeso „Šimtas metų vienatvės“, Rėjaus Bredberio „451o Farenheito“, Marko Tveno „Heklberio Fino nuotykiai“, Džono Tolkino „Žiedų valdovas“, Viljamo Šekspyro „Romeo ir Džuljeta“.

Pati mažiausia biblioteka įsikūrusi viename britų kaimelyje. Jo gyventojai už simbolinę sumą nupirko telefono būdelę ir įrengė joje biblioteką. Čia yra įvairios tematikos knygų – pradedant kulinarija ir baigiant klasika. Biblioteka veikia visą parą. Sakoma, kad ja labiausiai džiaugiasi nemigos varginami kaimelio gyventojai.

Ypatingas Prancūzijos sostinės Paryžiaus gyvenimo reiškinys – Senos krantinėje išsirikiavę bukinistai. Dažnai tai vadinama tiesiog biblioteka po atviru dangumi. Savo darbui atsidavę bukinistai ateina prie Senos bet kokiu oru. Na, o daugelis žmonių apsilanko čia ne todėl, kad nusipirktų kokią nors knygą, o dėl to, kad prisiliestų prie unikalių leidinių.

Vienos gyventojai taip pat turi biblioteką po atviru dangumi – tai tiesiog gatvėje stovinti knygų lentyna. Naudotis ja gali kiekvienas norintis. Lentynoje – apie 240 knygų. Naudojimosi biblioteka principas – labai paprastas: jeigu nori paimti knygą iš lentynos, turi joje palikti kitą. Šios idėjos autorius – menininkas Frankas Gasneris iš Vienos. Anksčiau panašių bibliotekų buvo ir kai kuriuose Vokietijos miestuose.

Parengta pagal žurnalą „Savaitė“