Manhatano kaina - keliasdešimt dolerių

Manhatano kaina - keliasdešimt dolerių

Dabar Manhatanas – tikra Niujorko širdis.


1626 m. gegužės 24 d., vos prieš metus įkurtos Naujųjų Nyderlandų kolonijos gubernatorius Peteris Minuitas iš indėnų nupirko 87 kv. km Manhatano salą. Ši sala, plotu beveik prilygstanti mūsiškės Neringos savivaldybės teritorijai, tapo vieno didžiausių planetos miestų – Niujorko – centru. Už visą salą olandai sumokėjo indėnams įvairiais daiktais, vertais 60 guldenų (24–30 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). Dabar ji būtų verta beveik 50 mlrd. dolerių!


Manvydas VITKŪNAS


Kai buvo atrastas Naujasis Pasaulis, pirmieji iš europiečių jame pradėjo įsitvirtinti ispanai. Jie sugebėjo kolonizuoti didžiulius Amerikos plotus nuo Meksikos iki Ugnies Žemės. Išimtis – Brazilija, ilgam tapusi didžiausia Portugalijos kolonija. Įkandin Pirėnų pusiasalio gyventojų dalytis Amerikos žemių, atiminėti jų iš senųjų gyventojų indėnų suskubo ir anglai, prancūzai, olandai, švedai, danai.

Pirmoji gyvenvietė


1609 m. olandų Ost Indijos kompanijos, kontroliavusios prekybą su Azijos šalimis, laivo „Halve Maen“ („Pusmėnulis“) įgula atrado Manhatano salą ir ištyrė kitas teritorijas dabartinio Niujorko vietoje. Laivui vadovavo olandams parsisamdęs anglų kapitonas Henris Hadsonas. Pagrindinė užduotis, kuri buvo keliama šiam keliautojui, – rasti šiaurės vakarų kelią į Aziją.


Galiausiai paieškos baigėsi nesėkme, nes arktiniai ledai neleido apiplaukti Šiaurės Amerikos, tačiau ieškodamas šio kelio H. Hadsonas padarė daugybę kitų atradimų.


H. Hadsono vadovaujamas laivas 1609 m. ne tik stabtelėjo prie Manhatano krantų, bet ir įplaukė į vandeningos upės, kurią vietos gyventojai vadino Muh-he-kun-ne-tuk, žemupį. Dabar tai – Hadsono upė, Niujorke įtekanti į Atlanto vandenyną. Tiesa, H. Hadsonas nebuvo pirmasis europietis, plaukiojęs šiuose vandenyse. Dar 1524 m. šias pakrantes pasiekė prancūzų laivas, vadovaujamas italų tautybės kapitono Džovanio da Veracano, netrukus ir Ispanijos karaliui tarnavusio portugalų jūrininko Eštebano Gomešo laivas. Tačiau būtent H. Hadsonas pirmasis jas detaliai aprašė.

REKLAMA


Netrukus olandų laivai tapo dažnais svečiais Hadsono upės žiotyse, o 1624-ųjų gegužę burlaivis atplukdė pirmąsias trisdešimt olandų naujakurių šeimų. Jos įsikūrė nedidelėje, vos 36 ha ploto, Gubernatoriaus saloje. Taip buvo įkurta olandų kolonija Amerikoje, pavadinta Naujaisiais Nyderlandais.


Manhatano kaina - keliasdešimt dolerių

1664 m. Naujųjų Nyderlandų gubernatorius Peteris Stuivesantas nesugebėjo apginti Naujojo Amsterdamo nuo anglų.

Naujasis Amsterdamas


Olandai nusprendė ilgam įsitvirtinti Amerikoje. 1625 m. jie apžiūrėjo didelę indėnų gyvenamą salą šiauriau Gubernatoriaus salos. Tuo metu kolonistų santykiai su čiabuviais buvo gana draugiški. Indėnai tiekė europiečiams kailių, o mainais gaudavo įvairių buityje, ūkyje ir medžioklėje reikalingų dirbinių (iš jų labiausiai buvo vertinami kokybiški kirviai ir peiliai) bei gražių niekučių – veidrodžių, stiklinių karolių ir kitokių smulkmenų.


Tačiau europiečiams buvo ankšta nedidelėje Gubernatoriaus saloje, ir jie skubėjo įsitvirtinti naujose teritorijose, todėl sandoris, kuriuo indėnai pardavė olandams Manhataną, jiems buvo labai parankus. Tiesa, dar iki sutarties su indėnais sudarymo olandai pradėjo statyti pietiniame Manhatano pakraštyje tvirtovę. Ją simboliškai pavadino Naujuoju Amsterdamu.


Manhatano kaina - keliasdešimt dolerių

Peteris Minuitas – žmogus, 1626 m. nupirkęs iš indėnų Manhataną.


Olandų ir indėnų derybose dalyvavo tarpininkas – portugalų jūrininko ir juodaodės vergės iš Espanjolos (Haičio) salos sūnus Chuanas Rodrigesas. 1613 m. jis atsidūrė viename iš olandų laivų, tyrinėjusių Manhatano pakrantes. Išsilaipinęs saloje, jis liko pas indėnus, vedė, išmoko kalbą, vėliau vertėjavo čiabuviams ir šiuos kraštus pradėjusiems kolonizuoti olandams.


Manhatano kaina - keliasdešimt dolerių

Taip atrodė Manhatano saloje įkurtas Naujasis Amsterdamas 1653 m. Pakrantėje stovi kartuvės.


Breede weg tapo Brodvėjumi


Vieta tvirtovei buvo parinkta puikiai. Šalia Naujojo Amsterdamo tvirtovės pradėjo augti gyvenvietė (1653 m. jai suteiktos miesto tiesės) ir uostas. Jį labai pamėgo tarp Amerikos ir Europos plaukiojančių laivų įgulos. Greitai Naujasis Amsterdamas tapo svarbiausia olandų Vest Indijos bendrovės baze.


Nedideliais upiniais laivais kolonistai leisdavosi gilyn į žemyną, supirkdavo iš indėnų žvėrelių kailius ir kitas gėrybes ir grįždavo atgal į Naująjį Amsterdamą. Čia prekės buvo perkraunamos į jūrinius laivus ir gabenamos į Europą.


Olandai, nuo seno garsėję darbštumu, greitai įsitvirtino naujose žemėse. Iki mūsų dienų išlikusiame 1640 m. sudarytame Naujojo Amsterdamo plane jau matyti keli kvartalai, ant kalvų gyvenvietės pakraščiuose stovintys vėjo malūnai. Tuo metu čia gyveno ne tik olandų naujakuriai, bet ir iš Afrikos atvežti juodaodžiai vergai. Dar po keliolikos metų gerokai išaugusio miesto plane aiškiai pažymėta centrinė Plačioji gatvė, olandiškai vadinta Breede weg. Ilgainiui ji tapo garsiuoju Niujorko Brodvėjumi.


Siekdami apsaugoti savo gyvenvietę nuo indėnų (santykiai su jais ilgainiui kiek pašlijo) antpuolių, olandų kolonistai aplink miestą supylė galingą pylimą, jo viršuje įrengė medinę gynybinę sieną. Kai šis miestas tapo anglų nuosavybe, šalia pylimo buvo įrengta garsioji Volstrito gatvė.


Greta olandų Naujajame Amsterdame kūrėsi ir kitų tautybių gyventojai, taip pat ir lietuviai. Yra žinoma, kad bene pirmasis čionykštis lietuvis Aleksandras Kuršius 1659 m. įkūrė miesto aukštesniąją mokyklą.


Manhatano kaina - keliasdešimt dolerių

Už 87 kv. km ploto Manhatano salą olandai indėnams sumokėjo darbo įrankiais ir bižuterija, vertais 60 guldenų.


Atėmė anglai


1664-aisiais Niujorke jau gyveno beveik 9 tūkst. žmonių, apie 700 iš jų buvo juodaodžiai vergai. Naujasis Amsterdamas būtų ir toliau augęs kaip svarbiausias olandų miestas Naujajame Pasaulyje, tačiau istorija visiškai sumaišė kortas. Prasidėjo Anglijos ir Nyderlandų karas. 1664 m. nedidelė anglų karo laivų eskadra, vadovaujama Ričardo Nikolso, pasirodė šalia Naujojo Amsterdamo. Olandai nebuvo tinkamai pasirengę gynybai. Galiausiai Naujųjų Nyderlandų gubernatorius (beje, paskutinis) Peteris Stuivesantas nusprendė pasiduoti anglų malonei. Suprasdamas, kad gimtojoje Olandijoje gali būti teisiamas už kolonijos perdavimą priešams, P. Stuivesantas nutarė likti anglų užimtame Manhatane ir savo dienų saulėlydžio sulaukė Bouwerij ūkyje. Dabar šioje vietoje yra viena judriausių Niujorko gatvių – Bowery.


Anglai, užėmę Naująjį Amsterdamą ir visą Naujųjų Nyderlandų koloniją, gana taktiškai elgėsi su olandų naujakuriais, Anglijos įstatymus kolonijoje įvedė pamažu, leido kolonistams išsaugoti visą jiems priklausiusį turtą. Tačiau norėdami pabrėžti, jog ši žemė nuo šiol priklauso ne olandams, o anglams, 1664 m. birželio 4 d. miestą jie pavadino Naujuoju Jorku, arba Niujorku, o aplinkines teritorijas – Niujorko provincija.

REKLAMA


Kai 1672-aisiais prasidėjo antrasis Anglijos–Nyderlandų karas, olandai pabandė susigrąžinti kolonijos kontrolę. 1673 m. čia išsilaipino šeši šimtai olandų karių. Jie užėmė Niujorką, tačiau miestas neatgavo savo senojo olandiško Naujojo Amsterdamo pavadinimo – buvo pavadintas Naujuoju Oranžu. Tačiau šį kartą olandai čia šeimininkavo tik metus. Karas baigėsi Vestminsterio taika, ir Niujorkas galutinai buvo grąžintas britams.


Manhatano kaina - keliasdešimt dolerių

XIX a. Niujorkas labai sparčiai augo. Manhatano panorama 1873 m.

Tautų katilas


XVIII a. pabaigoje Niujorkas ėmė augti kaip ant mielių. 1790-aisiais čia gyveno 33 tūkst. žmonių, po dešimties metų – jau 60 tūkst., dar po dešimtmečio – 90 tūkst.


Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės karo metais Niujorkas tapo kruvinų kovų tarp britų kariuomenės ir amerikiečių pajėgų vieta. Manhatanas buvo vienas svarbiausių britų atsparos punktų, ir kovotojai už nepriklausomybę nesugebėjo šios salos užimti iki pat 1783 m. vykusios britų pajėgų evakuacijos.


Ilgainiui Niujorkas tapo ne tik didžiausiu šalies miestu, bet ir pagrindiniais vartais, per kuriuos į Jungtines Valstijas plūdo imigrantai iš kitų šalių. XIX a. viduryje čia apsigyveno labai daug airių, bėgusių nuo jų tėvynėje siautusio siaubingo bado. Mūsų laikais Niujorke airių kilmės žmonių gyvena daugiau nei Dubline.


Manhatano kaina - keliasdešimt dolerių

Garsiąją Laisvės statulą amerikiečiams padovanojo Prancūzija.


Taip pat mieste labai gausu žydų (čia jų daugiau nei Tel Avive) ir daugelio kitų tautybių žmonių, taip pat ir lietuvių. Ypač daug mūsų tautiečių čia įsikūrė iki Antrojo pasaulinio karo (ekonominiai emigrantai) ir po karo (iš sovietų okupuotos Lietuvos į Vakarus pasitraukę mūsų tautiečiai). 1960 m. Niujorke gyveno apie 55 tūkst. lietuvių. Iki šiol šiame didmiestyje veikia daug įvairių lietuvių organizacijų.


Visos Jungtinės Amerikos Valstijos yra tautų katilas, o Niujorke tai ypač juntama. Per kelis pastaruosius dešimtmečius mieste labai pagausėjo išeivių iš Lotynų Amerikos, įvairių Azijos šalių, Artimųjų Rytų. Vien mečečių Niujorke veikia daugiau nei šimtas!


1890-aisiais Niujorke gyveno 1,5 mln. žmonių, po šimtmečio – 7,3 mln., o dabar šiame didmiestyje gyvena 8,4 mln. gyventojų. Jei įtrauktume ir Niujorko priemiesčius – visą aglomeraciją, joje yra įsikūrę net 20,6 mln. žmonių.



Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris